Atmintis
(
angl.
memory
) ? adresuojamoji
apdorojimo vieneto
atminties
erdv?
ir visa kita
komandoms
vykdyti
naudojama
vidin? atmintis
.
[1]
Paprastai tai specialus skai?iavimo ?renginys, veikiantis kaip neatsiejama
kompiuterio
dalis. D?l paplitusio kompiuteri? veikimo nesupratimo,
atmintis
da?nai painiojama su duomen? saugojimo ?renginiais (pvz.,
diskais
). D?l ?ios prie?asties, norint pabr??ti atminties skirtum? nuo duomen? saugojimo ?rengini?, vietoje termino
atmintis
kartais naudojamas terminas
atmintin?
.
Atminties
veikimas labai smarkiai susij?s su procesoriaus darbu, tam tikra
atminties
dalis (ar net visa
atmintis
) gali veikti, kaip neatskiriama procesoriaus dalis (
registrai
,
registr? langai
, stekas,
akumuliatoriai
ir pan.). Tokiu atveju gali b?ti keblu nagrin?ti
atmint?
atskirai nuo
procesoriaus
ar procesori? ? atskirai nuo
atminties
.
Magnetin? atmintis, kiekvienas feritinis ?iedas saugo vien? bit?
Pakartotinai ?ra?oma, ultravioletine ?viesa nutrinama atmintis su kvarciniu langeliu mikroschemos kristalui ap?viesti
Vien?kart ?ra?oma (reikiamose vietose perdeginant dal? vidini? takeli?) atmintis
?is atminties tipas i?saugo informacij? ir atjungus maitinimo ?altin?. Paprastesn?se sistemose (kalkuliatoriuose, mobiliuose telefonuose, ?vairiuose specializuotuose kompiuteriuose) joje gali b?ti saugomos visos reikalingos vykdyti programos. ?prastiniuose kompiuteriuose ?ioje atmintyje esanti programin? ?ranga (
BIOS
) parengia darbui kompiuterio aparatin? dal? ir ?krauna paprastai magnetiniame diske saugom?
operacin? sistem?
.
Priklausomai nuo naudot? technini? sprendim?, pastovioji atmintis gali b?ti
- Jau gaminama su tam tikra ?ra?yta informacija. Tokia atmintis tinka tik didel?mis serijomis gaminamuose ?renginiuose.
- Vien?kart ?ra?oma. ?i atmintis yra palyginus greita, ta?iau kart? ?ra?yt? duomen? pakeisti ne?manoma.
- Daugel? kart? pakartotinai ?ra?oma (su ankstesn?s informacijos nutrynimo galimybe). Nutrynimas gali b?ti ?vykdomas arba elektri?kai arba tik specifin?mis manipuliacijomis (pavyzd?iui, ap?vie?iant ultravioletine ?viesa). ?i atmintis yra daug l?tesn?. Darbui pagreitinti jos turinys vykdymo metu kai kada perkeliamas ? grei?iau dirban?i? operatyvin? atmint? (??e??lin? atmintis“).
?e?i? transzistori? statin?s operatyvin?s atminties l?stel?
?i atmintis i?saugo ?ra?yt? informacij? tol, kol tiekiama maitinimo ?tampa, tod?l kol prijungtas maitinimo ?altinis, duomenys i?lieka kiek norima ilgai. ?iek tiek tokios atminties yra jau pa?iame mikroprocesoriuje (registrai, kai kada ir stekas). Informacija saugoma ?vairaus tipo
trigeriuose
.
Kadangi nereikalinga
regeneracija
, ?io tipo atmint? patogu naudoti paprastuose kompiuteriuose. Ji neretai taip pat ir greitesn? u? regeneruojam? atmint?. Ta?iau statin?s atminties mikroschemos paprastai brangesn?s ir j? atminties talpa ma?esn? nei dinamin?s atminties mikroschem?. Taip yra tod?l, kad j? atminties l?stel? (trigeris) yra palyginus sud?tinga. J? sudaro ?e?i, a?tuoni ar net de?imt tranzistori? (palyginus su dinamine atmintimi, kuri? sudaro tik vienas tranzistorius).
Plok?t? su operatyvin?s regeneruojamos atminties mikroschemomis (64 Mb). Paprastai kompiuteris turi kelet? lizd? tokioms plok?t?ms ?statyti. Dalis j? naujame kompiuteryje yra tu?ti, ?galindami atmint? prireikus i?pl?sti.
?i atmintis i?saugo informacij? tik ribot?, paprastai gana trump? (sekund?s dalys) laik?. Taip yra tod?l, jog j? ?simenantis elementas yra ne trigeris, o kr?v? saugantis (taigi ir savaime i?sikraunantis) kondensatorius. Norint neprarasti duomen?, jie turi b?ti periodi?kai nuskaitomi ir i? naujo ?ra?omi (
atminties regeneracija
). Regeneracijai palengvinti dauguma ?iuolaikini? tokios atminties mikroschem? sugeba pa?ios atnaujinti tuo metu skaitomus duomenis (neretai ne tik skaitom?, bet ir kelias de?imtis ar ?imtus gretim? atminties l?steli?). Regeneracijos procesas vienu metu vyksta visose atminties mikroschemose, tod?l atminties pl?timas kompiuterio darbo nesul?tina.
Kol procesorius neinicializavo regeneracijos aparatin?s ?rangos, ?i atmintis apskritai neveikia. Tokiomis s?lygomis naujai ?jungus kompiuter? dirba
BIOS
. Papras?iausias b?das atmin?iai regeneruoti ? periodi?kai kviesti reikiam? skai?i? atminties l?steli? perrenkan?i? procesoriaus paprogram?. Neretai tokia paprogram? kvie?iama kaip atsakas ? periodi?kai generuojam?
pertraukim?
.
Regeneracijai pagreitinti naudojamos ?vairios i?orin?s schemos, ta?iau kol jos dirba, atmintis lieka neprieinama procesoriui. Vienu metu buvo galima ?skaidri regeneracija“, atmint? regeneruojant tuo metu, kai procesorius ? j? nesikreipia. ?iuolaikiniai procesoriai dirba labai greitai ir taip regeneruoti nepakanka laiko, tod?l procesori? reikia laikinai sustabdyti. Atminties l?stel?s yra paprastos, tod?l jos gaminamos didel?s talpos (daugiau kaip 100 MB). Tai pagrindinis kompiuteri? atminties tipas.
Papras?iausiu atveju atminties mikroschema turi kontakt? grup?, kurioje nustatomas skaitomos (ar ra?omos) l?stel?s dvejetainis adresas. Siekiant suma?inti kontakt? skai?i?, adresas gali b?ti padalintas ? dvi ta pa?ia kontakt? grupe ?vedamas dalis (stulpelis ir eilut?), naudojant papildomus ??jimo signalus CAS (?vedamas stulpelio numeris) ir RAS (?vedamas eilut?s numeris). Dinamin?je atmintyje paprastai skaitant ar ra?ant ? bet kuri? stulpelio l?stel?, regeneruojamas ir kit? tame stulpelyje esan?i? l?steli? turinys.
Re?iau pasitaiko, ta?iau taip pat naudojamos du adreso ??jimus turin?ios atminties mikroschemos (procesorius ir, tarkim, displ?jus gali dirbti su ta pa?ia atmintimi vienas kitam netrukdydami). Kai kada vietoje antrojo adreso naudojamas nuoseklaus perrinkimo signal? rinkinys, leid?iantis antrajam ?renginiui l?steles perrinkti tik nuosekliai vien? po kitos.
Atminties mikroschemos i??jimas paprastai gali persijungti ? didel?s var?os (Z) b?sen?, tod?l vis? kompiuterio atminties mikroschem? vienavard?iai adreso, maitinimo, duomen? perdavimo ir dauguma valdymo signal? i?vad? gali b?ti tiesiog sujungti tarpusavyje (taip prijungiant ir naujas mikroschemas, jei atmint? reikia pl?sti). Mikroschema ? signalus reaguoja ir pati juos formuoja tik jei jos i?rinkimo ??jime (CS) yra aktyvus loginis lygmuo.
Egzistuoja ?ios operatyvin?s atminties r??ys:
registrai
, veikiantys, kaip neatskiriama
procesoriaus
dalis, procesoriaus prie?atmintis (
cache
),
adresuojama atmintis
(
RAM
, i?
angl.
Random Access Memory
) ir
stekin?
atmintis
. Pastaroji buvo ?rengta pirmuosiuose masin?s gamybos mikroprocesoriuose, ta?iau ?iuo metu menkai paplitusi d?l didel?s kainos ir ma?os greitaveikos, apdirbant didelius duomen? masyvus. D?l programavimo ir ke?avimo patogumo ji kartais ir dabar naudojama
superkompiuteriuose
. Asmeniniuose kompiuteriuose naudojama tik
adresuojama atmintis
, d?l to labai da?nai
atmintis
vadinama santrumpa ?RAM“.
Atminties tipai (i? vir?aus ? apa?i?): DIP, SIPP, 30 kontakt? SIMM, 168 kontakt? DIMM ir 184 kontakt? DDR DIMM
Atmintis
da?niausiai b?na gaminama, kaip keli? r??i? ?renginiai:
- DIP ? dvi kojy?i? eiles turin?ios mikroschemos
- SIPP ? ma?agabarit?s spausdintin?s plok?t?s, turin?ios vien? kojy?i? eil?
- SIMM ? ma?agabarit?s spausdintin?s plok?t?s, turin?ios vien? (dubliuot?) kontaktini? i?vad? eil?
- DIMM ? ma?agabarit?s spausdintin?s plok?t?s, turin?ios dvi kontaktini? i?vad? eiles
Skai?iavimo technikoje da?niausiai naudojami reikiam? skai?i? dvejetaini? reik?mi? (bit?) ?simenantys ?renginiai. Ta?iau galimi ir analoginiai atminties ?renginiai, kurie sugeba i?saugoti ir gr??inti tam tikr? elektros ?tamp?.
?iuo metu operatyvin?s atminties ?renginiai neretai dirba l??iau nei procesorius, l?tindami ir visos sistemos darb?. Pavyzd?iui, nuo 1986 iki 2000 procesoriaus greitis kasmet did?jo ma?daug 55 %, tuo tarpu atminties sparta did?jo tik po 10 %. Manoma, jog ateityje tai gali tapti viena svarbiausi? skai?iavimo greit? ribojan?i? problem?.