Dangaus k?nas

Astronominis objektas arba dangaus k?nas ? stebimos visatos erdv?je esantis fizikinis k?nas . ^[1] Astronomijoje terminai ?astronominis objektas“ ir ?dangaus k?nas“ da?nai vartojami kaip sinonimai. Vis d?lto astronominis objektas gali reik?ti ne vien? objekt?, o sud?ting? strukt?r?, sudaryt? i? keli? k?n? ar net kit? objekt? su substrukt?romis (pvz. galaktik?).

Astronomini? objekt? pavyzd?iai ? planet? sistemos, ?vaig?d?i? spie?iai , ?kai ir galaktikos , dangaus k?n? ? asteroidai , m?nuliai , planetos ir ?vaig?d?s . Kometa gali b?ti identifikuojama ir kaip dangaus k?nas, ir kaip astronominis objektas: tai k?nas , kai kalbama apie su?alus? ledo ir dulki? branduol?, ir objektas , apib?dinant vis? komet? su jos i?sklaidyta koma ir uodega .

Astronominiai objektai, tokie kaip ?vaig?d?s , planetos , ?kai , asteroidai ir kometos , buvo stebimi t?kstan?ius met?, nors ankstyvosios kult?ros ?iuos k?nus laik? dievais ar dievyb?mis. ?iose ankstyvosiose kult?rose objekt? jud?jimas buvo labai svarbus, nes pagal dangaus k?n? orientuotasi, plaukiant didelius atstumus, atskiriant met? laikus ir nustatant, kada sodinti javus. Viduram?iais civilizacijos prad?jo atid?iau tyrin?ti ?i? k?n? jud?jim?. Keletas Vidurini? Ryt? astronom? ?m?si i?samaus ?vaig?d?i? ir ?k? apra?ymo ir, remdamiesi ?i? ?vaig?d?i? ir planet? jud?jimu, sudarydavo tikslesnius kalendorius. Europoje astronomai daugiau d?mesio skyr? prietaisams, padedantiems tyrin?ti dangaus objektus, ir k?r? vadov?lius ir universitetus , kurie mokyt? ?mones daugiau apie astronomij?.

Per mokslo revoliucij?, 1543 m., buvo paskelbtas Mikalojaus Koperniko heliocentrinis modelis . ?is modelis ?em? kartu su visomis kitomis planetomis apib?dino kaip astronominius k?nus, skriejan?ius aplink Saul? , esan?ius Saul?s sistemos centre. Johannesas Kepleris atrado Keplerio planet? jud?jimo d?snius , nusakan?ius astronomini? k?n? bendr? orbit? savybes; ?ie buvo panaudoti heliocentriniam modeliui tobulinti. 1584 m. Giordano Bruno pasi?l? id?j?, kad visos tolimos ?vaig?d?s yra j o ms pa?i o ms saul?s. Galil?jus Galil?jus buvo vienas pirm?j? astronom?, naudojusi? teleskopus dangui steb?ti. 1610 m. jis steb?jo keturis did?iausius Jupiterio palydovus, dabar vadinamus Galil?jaus palydovais . Galil?jus taip pat steb?jo Veneros fazes, kraterius M?nulyje ir saul?s d?mes ant Saul?s. Astronomas Edmondas Halis sugeb?jo s?kmingai nusp?ti Halio kometos , kuri pavadinta jo vardu, sugr??im? 1758 m. 1781 m. seras Viljamas Her?elis atrado nauj? Urano planet?, pirm?j? planet?, nematom? plika akimi.

19 ir 20 am?iuje naujos technologijos ir mokslo naujov?s leido mokslininkams gerokai i?pl?sti savo supratim? apie astronomij? ir astronominius objektus. Prad?ti statyti didesni teleskopai ir observatorijos, o mokslininkai fotografin?se plok?tel?se prad?jo spausdinti M?nulio ir kit? dangaus k?n? vaizdus. Buvo atrasti nauji ?mogaus akiai nematomi ?viesos bangos ilgiai , sukurti nauji teleskopai, kurie leido pamatyti astronominius objektus regimosios ?viesos diapazone. Josefas fon Fraunhoferis ir Angelo Secchi dav? prad?i? spektroskopijos sri?iai, leidusi? nustatyti ?vaig?d?i? ir ?k? sud?t?, d?l ko v?liau astronomai sugeb?jo nustatyti dvinari? ?vaig?d?i? mas? pagal j? orbitos elementus . Kompiuteriai buvo prad?ti naudoti stebint ir tiriant did?iulius astronomini? duomen? kiekius apie ?vaig?des, o naujos technologijos, tokios kaip fotoelektrinis fotometras, leido astronomams tiksliai i?matuoti ?vaig?d?i? spalv? ir ?viesum? pagal tai nustatyti j? temperat?r? ir mas?. 1913 m. astronomai E. Herc?prungas ir H. Raselas nepriklausomai vienas nuo kito suk?r? Herc?prungo?Raselo diagram? , kuri i?skirst? ?vaig?des pagal j? ?viesum? ir spalv? bei taip leido astronomams lengviau i?tirti ?vaig?des. Nustatyta, kad ?vaig?d?s da?niausiai patenka ? ?vaig?d?i? juost?, diagramoje vadinam? pagrindin?s sekos ?vaig?d?mis. Patobulint? ?vaig?d?i? klasifikavimo schem? 1943 m. paskelb? Viljamas Vilsonas Morganas ir Filipas ?aildsas Kynanas , remdamiesi Herc?prungo?Raselo diagrama. Astronomai taip pat prad?jo diskutuoti, ar u? Pauk??i? Tako yra kit? galaktik?. ?ios diskusijos baig?si, kai Edvinas Hablas identifikavo Andromedos ?k? kaip kit? galaktik? kartu su daugeliu kit?, esan?i? toli nuo Pauk??i? Tako.

Visata gali b?ti laikoma turin?ia hierarchin? strukt?r?. ^[2] Did?iausiu masteliu pagrindinis visas strukt?ras apim?s komponentas yra galaktika . Galaktikos yra suskirstytos ? grupes ir spie?ius , da?nai esan?ius didesniuose superspie?iuose , kurie savo ruo?tu yra susipyn? i?ilgai dideli? gij? tarp beveik tu??i? tu?tum? ir sudaro tinkl?, apimant? stebim? visat?. ^[3]

Galaktik? b?na ?vairi? form? , netaisykling? , elipsi?k? ir pana?i? ? disk? , priklausomai nuo j? formavimosi ir evoliucin?s istorijos, ?skaitant s?veik? su kitomis galaktikomis, kurios gali sukelti susiliejim? . ^[4] Daugumos galaktik? ?erdyje yra supermasyvi juodoji skyl? , d?l kurios gali susidaryti aktyvus galaktikos branduolys . Galaktikos taip pat gali tur?ti palydovus nyk?tukini? galaktik? ir rutulini? spie?i? pavidalu. ^[5]

Astronomini? objekt? s?ra?as ir skal? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Saul?s sistemoje esantys objektai	U? Saul?s sistemos esantys objektai			Stebima visata
Saul?s sistemoje esantys objektai	Pavieniai objektai	Sud?tiniai objektai	I?pl?stiniai objektai	Stebima visata
Saul?s sistema ?em?s grup?s planetos Mil?in?s planetos Duj? mil?in?s Ledo mil?in?s Heliosfera Orto kometoid? debesis Hilso debesys Meteorodai Mikrometeoroidai Meteorai Bolidai Palydovai Ma?ieji palydovai Palydov? palydovai (hipotet.) Ma?osios planetos Asteroidai Nyk?tukin?s planetos Palydovai Dvinariai asteroidai Sinestijos (hipotet.) Planetos ?ied? sistema Transnept?niniai objektai Ma?ieji Saul?s Sistemos k?nai Kometos Planetoidai Kontaktin?s dvinar?s Saul? Planetos Merkurijus Venera ?em? ? M?nulis Marsas ? palydovai Jupiteris ? palydovai Saturnas ? palydovai Uranas ? palydovai Nept?nas ? palydovai Nyk?tukin?s planetos Plutonas ? palydovai Erid? ? Disnomija Cerera Makemak? ? palydovas Haum?ja ? palydovai Kitos Ma?os planetos ir planetoidai Vulkanoidai (hipotet.) Ailo?achnimai Atiros Netoli ?em?s esantys k?nai Potencialiai pavojingi objektai Ard?unos Atenos Apolai Amorai Mars? kertantieji asteroidai Asteroid? ?iedas ( j? skirstymas ) Alindos Kibel?s Eosai Florai Hildos Hungarijos Hig?jos Koronio Marios Nisos Palo Fok?jos Temio Vestos Trojos asteroidai ?em?s Marso Jupiterio Urano Nept?no Kentaurai Damokloidai Koiperio juostos k?nai Klasikiniai koiperodai Rezonuojantys TNO Plutinai (2:3) Tvotinai (1:2) I?sklaidyto disko objektai Atsiskyr? objektai Sednoidai	Egzoplanetos Chtonin?s planetos (teori?kai) ?em?s analogai Ekscentri?kieji Jupiteriai Egzopalydovai D?l potvynini? j?g? atsiskyr? egzopalydovai Egzokomentos Kar?tieji Jupiteriai Kar?tieji Nept?nai Klaid?iojan?ios planetos Vandens planetos (teori?kai) Pulsarin?s planetos Super?em?s Sinchroni?kai besisukan?ios planetos Akies obuolio planetos (teori?kai) Toroidin?s planetos (teori?kai) Troj?n? planetos (teori?kai) Labai trumpo periodo planetos Rudosios nyk?tuk?s Rudosios nyk?tuk?s Planetos mas?s rudosios nyk?tuk?s ?vaig?d?s ?vaig?d?i? populiacijos III, II, I Kintamosios ?vaig?d?s Kompakti?kos ?vaig?d?s Pagal ?vies? / evoliucij? Pro?vaig?d?s Jaunieji ?vaig?diniai objektai ?vaig?d?s iki pagrindin?s sekos Pagrindin?s sekos ?vaig?d?s Subnyk?tuk?s Submil?in?s Mil?in?s Raudonosios / M?lynosios Ry?kiosios mil?in?s Supermil?in?s Raudonosios / M?lynosios Hipermil?in?s Ultrav?sios nyk?tuk?s Kvazi?vaig?d?s (hipotet.) Kompakti?kos ?vaig?d?s Kompakti?kos ?vaig?d?s Juodosios skyl?s ?vaig?d?s mas?s Vidutin?s mas?s Supermasyvios Gama ?ybsniai Dvinar?s Egzotin?s ?vaig?d?s (hipotet.) Gele?in?s ?vaig?d?s (hipotet.) Neutronin?s ?vaig?d?s Blicarai (hipotet.) Magnetarai Pulsarai Torno-?itkovo objektai (hipotet.) Planko ?vaig?d?s (hipotet.) Preonin?s ?vaig?d?s (hipotet.) Kvarkin?s ?vaig?d?s (hipotet.) Keistosios ?vaig?d?s (hipotet.) Baltosios nyk?tuk?s Juodosios nyk?tuk?s (teori?kai) Pekuliariosios ?vaig?d?s A tipo Pekuliariosios · Metali?kosios Bario M?lynosios atsilik?l?s Anglies P Gulb?s S tipo Shell Volfo-Raj? ?vaig?d?s Kintamosios ekstrinsin?s Besisukan?ios kintamosios Alfa2 CVn Elipsoidin?s U?temdomosios dvinar?s Algolio Beta Lyros Did?i?j? Gr??ulo Rat? dvinar?s Kintamosios intrinsin?s Pulsuojan?iosios Cefeid?s Virginid?s Delta Skuti Lyrid?s Mirid?s Pusiau reguliariosios Nereguliariosios Cef?jo Beta Gulb?s Alfa RV Tauro Erupcin?s kintamosios Liepsnojan?ios ?vaig?d?s Tauro T FU Orionio RCr ?iaurin?s Ry?kiosios m?lynosios Sprogin?jan?ios Simbiotin?s Mikronovos Nyk?tuk?s novos Novos Supernovos Ia, Ib, Ic ir antrojo tipo supernovos Hipernovos GRBs Nenusisekusiosios supernovos	Sistemos Planet? sistemos ?vaig?d?s Dvinar?s ?vaig?d?s Optin?s Vizualin?s Astrometrin?s Spektroskopin?s U?temdomosios Atsiskyrusiosios Pusiau atsiskyrusiosios Kontaktin?s Rentgeno spinduli? Barster?s ?vaig?d?i? grup?s ?vaig?d?i? spie?iai ?vaig?d?i? asociacija Padrikieji Kamuoliniai Hiperkompakti?ki ?vaig?dynai Asterizmai Galaktikos Galaktikos Grup?s ir spie?iai Palydovin?s galaktikos Superspie?iai Pagal komponent? Telkiniai Ploni diskai Stori diskai Halas Koronos ?vaig?d?i? srov?s Pagal morfologij? Spiralin?s Skersin?s spiralin?s L??in?s galaktikos Eliptin?s ?iedin?s Netaisyklingosios Pagal dyd? Ry?kiausio spie?io Mil?in?s eliptin?s Nyk?tukin?s Pagal tip? Progalaktika ?vaigd?iatv?r?s Tamsiosios Aktyviosios Radijo Seiferto Kvazarai Mikrokvazarai Blazarai OVV Raudonieji grynuoliai Tu?tumos galaktikos	Diskai ir med?iagos Tarpplanetiniai Dulki? debesys Med?iagos Magnetiniai laukai ?vaig?diniai diskai Akreciniai Apy?vaig?diniai Proplanetiniai Nuolau?? Tarp?vaig?diniai Debesys Med?iagos Keisti radijo bang? ?iedai Tarpgalaktiniai Dulk?s Med?iagos Keisti radijo bang? ?iedai ?kai Emisiniai Planeti?kieji Supernovos liekanos Plerionai H II sritis Atspind?io Tamsieji debesys Molekuliniai Globul?s Jonizuoti proplanetiniai diskai H I sritis Kosmin? skal? Fonin? spinduliuot? Kosmin? styga (hipotet.) Tamsioji med?iaga Masyv?s kompakti?ki halo objektai Silpnai s?veikaujan?ios masyvios dalel?s Domeno siena (hipotet.) Dulk?s Filamentai Didel?s kvazar? grup?s Tu?tuma Supertu?tuma	Logaritminis stebimos visatos atvaizdas su ?ymiausiais ?iandien ?inomais astronominiais objektais. Dangaus k?nai i?d?styti nuo apa?ios ? vir?? pagal j? atstum? nuo ?em?s. Informacinis grafikas su pateiktais 210 ?ymi? astronomini? objekt?, pa?ym?t? centriniame logaritminiame stebimos visatos ?em?lapyje. Pateikiamas nedidelis kiekvieno astronominio objekto vaizdas ir keletas skiriam?j? bruo??.