Asafas Holas
Asafas Holas
(
Asaph Hall
,
1829
m.
spalio 15
d. ?
1907
m.
lapkri?io 22
d.) ? amerikie?i?
astronomas
, labiausiai ?inomas d?l
Marso
palydov?
, pavadint?
Deimas
ir
Fobas
atradimo 1877 m. Jis nustat? kit?
planet?
palydov? ir
dvinari? ?vaig?d?i?
orbitas
,
Saturno
sukim?si ir Marso
mas?
.
Asafas Holas gim? Go?ene,
Konektikute
. Jo t?vai, Asafas Holas (laikrod?i? gamintojas) ir Hana Palmer. T?vas mir?, kai Asafui buvo 13 met?, palikdamas ?eim? finansiniuose sunkumuose. D?l ?ios prie?asties Asafas i??jo i? mokyklos b?damas ?e?iolikos ir tapo dailid?s pad?j?ju. V?liau ?stojo ? Makgrovilio (
McGrawville
) Centrin? koled??
Niujorke
, kuriame studijavo matematik?. ?ia Asafas lank?
geometrijos
ir vokie?i? kalbos d?stytojos Angeline Stickney d?stomas paskaitas. 1856 m. jie susituok?.
1856 m. Asafas ?sidarbino
Masa?iusetse
,
Harvardo
koled?o
observatorijoje
Kembrid?e
, kur paai?k?jo, jog jis labai gabus orbit? skai?iavime. 1862 m. Holas tapo astronomu asistentu
JAV Naval
observatorijoje
Va?ingtono
DC ir metams b?gant tapo profesoriumi.
1875 m. buvo atsakingas u? USNO 26 coli? (66 cm)
teleskop?
, did?iausi? tuo metu
refraktori?
pasaulyje. Su ?iuo teleskopu 1877 m. rugpj?t? jis atrado Fob? ir Deim? (Marso palydovus). Jis taip pat pasteb?jo d?m?
Saturne
, kuri buvo panaudota kaip ?ym? planetos sukimosi
periodui
rasti. 1884 m. ?rod?, kad Saturno palydovo
Hiperiono
elipsin?s orbitos pozicija yra retrogradin? ~20° per metus. Asafas Holas taip pat tyr? ?vaig?d?i?
paralaksus
ir
Sietyno
spie?iaus
?vaig?d?i? pad?tis.
1875 m. Navalo observatorijoje Asafas apmok? Henr? S. Pri?et? (
Henry Smith Pritchett
).
1872 m. bir?el? Asafas Holas ?urnalui
Messenger of Mathematics
pateik? straipsn? pavadint? ?Eksperimentinis skai?iaus
pi
nustatymas“ (
On an Experimental Determination of Pi
). Straipsnis buvo i?leistas 1873 m. ?urnalo leidime, 2-ame tome (113?114 puslapiuose). ?iame straipsnyje pateik? eksperimento, kuriuos atlikti Asafas ?tikino savo draug? kapiton? O. C. Foks?, rezultatus. Eksperimento metu pakartotinai buvo m?toma plona gele?in? viela ant plok??io medinio pagrindo, kuriame vienodu atstumu buvo nubr??tos lygiagre?ios linijos. Pi apskai?iuotas kaip 2ml/an, kur m ? bandym? skai?ius, l ? vielos ilgis, a ? atstumas tarp lygiagre?i? linij?, n ? vielos susikirtim? su linijomis skai?ius. ?? bandym? v?liau Nikolas Metropolis Mahatano projekto metu per Antr?j? Pasaulin? kar? pavadino
Monte Karlo metodu
.
1891 m. Asafas i??jo i? laivyno ? pensij? ir tapo ?vaig?d?i? mechanikos d?stytoju Harvardo universitete 1896 m., kur d?st? iki 1901 m.
Asafas ir Angelina tur?jo 4 vaikus. Visi baig? Harvardo universitet?. S?nus Asafas Holas jaunesnysis taip pat tapo astronomu. Samuelis Stiknei Holas mir? sulauk?s 30 met? prad?j?s karjer? draudimo srityje. Angelas Holas tapo unitariniu ministru ir matematikos profesoriumi JAV Navalo akademijoje. O Percivalas Holas tapo antruoju
Gallaudet
universiteto prezidentu. Angelina Hol mir? 1892 m. Visi?kai i??j?s ? pensij? Asafas gr??o ? t?vi?k?, kur ved? Mary Gauthier.
Asafas Holas mir? 1907 m lapkrit? lankydamas s?n? Angelo
Merilande
.
Laim?jo pranc?z? mokslo akademijos Lalande apdovanojim? 1878 m., auksin? Karali?kosios Astronom? Draugijos medal? 1879 m., Arago medal? 1893 m. ir tapo Ordre national de la Legion d’honneur (pranc?z? garb?s legionas) riteriu. Asafo Holo vardu pavadinti krateris M?nulyje ir Marso palydove Fobe, bei Asteroidas 3299.
- Angelo Hall. An Astronomer’s Wife: The Biography of Angeline Hall. Baltimore: Nunn & Company, 1908 m. ?i knyga buvo
BiblioLife
perleista 2008 m. gruod?io 9 d.
- Percival Hall. Asaph Hall, Astronomer. Self published, nd. (booklet, 46 pp.)
- George William Hill. A Biographical Memoir of Asaph Hall, 1829?1907 m. Judd and Detwiler: Washington, DC, 1908 m.