한국   대만   중국   일본 
Arsenas ? Vikipedija Pereiti prie turinio

Arsenas

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Arsenas (As)
Periodin? grup?

Pusmetalis

Atomo numeris 33
I?vaizda

?

Atomo savyb?s
Atomin? mas?
( Molin? mas? )

74,92160(2) а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

139 pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

947 kJ/mol ( eV )

Elektron? konfig?racija

[Ar] 3d 10 4s² 4p³

Chemin?s savyb?s
Kovalentinis spindulys

120 pm

Jono spindulys

? pm

Elektroneigiamumas

2,18 (pagal Poling?)

Elektrodo potencialas

?

Oksidacijos laipsniai

?

Termodinamin?s savyb?s
Tankis

5,78 g/cm³

?ilumin? talpa

? J/(K·mol)

?iluminis laidumas

50 W/(m·K)

Lydymosi temperat?ra

1090 K

Lydymosi ?iluma

27,7 kJ/mol

Virimo temperat?ra

876 K

Garavimo ?iluma

32,4 kJ/mol

Molinis t?ris

12,96 cm³/mol

Kristalin? gardel?
Kristalin? gardel?

?

Gardel?s periodas

? A

Arsenas ( Arsenicum , gr. arsenikon 'pigmentas') ? cheminis periodin?s element? lentel?s V grup?s cheminis elementas, ?ymimas As , eil?s numeris 33. Turi tik vien? stabil? izotop?  ? 75 As. Junginiuose trivalentis ar penkiavalentis. Reaktingas. Gamtoje randamas daugiausia junginiuose su metalais ar siera . Spalva nuo ?vinin?s iki pilkai juodos. Blizgesys matinis, ?vie?iai nulau?tas ? metalinis. Kietumas Moso skal?je  ? 3,5. Tankis 5730 kg/m³. Arseno randama Kaukaze, U?baikal?je, Altajuje, Urale, Vokietijoje, Norvegijoje. Naudojamas kaip reduktorius. Arsenas ir visi jo junginiai labai nuodingi, d?l to vertintas senov?je (arseno junginiai minimi Aristotelio ). Pirmasis gryn? arsen? i?gavo Albertas Didysis .

Pagrindin?s savyb?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Arseno liepsnos testas

Pavadinimo kilm? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Elementui pavadinim? suteik? vienas svarbiausi? jo jungini? ? arsenikas (arba diarseno trioksidas ? As 2 O 3 ), geltonas ir nuodingas junginys.

Panaudojimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Daugiausiai arseno yra sunaudojama gaminant ?ratus ir vaistus (energijos stimuliatorius). [1]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Bronius Matulis, Vitalijus Janickis, Neringa Petra?auskien?. Chemijos pagrindai . Kaunas: Technologija, 2006, 26 p. ISBN 9955-25-108-5 .