Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kilikijos patriarchato pagrindin? ?v. Elijaus ir ?v. Grigaliaus ?viet?jo katedra Beirute
Arm?n? katalik? ba?ny?ia
(
arm.
??? ???????? ???????,
lot.
Ecclesia armeno-catholica
) ? viena i? Ryt? katalik? ba?ny?i?, turinti
sui iuris
status?
Romos katalik? ba?ny?ioje
. Ji pripa??sta
Romos vyskupo
lyderyst?, arba
popie?iaus primat?
, tod?l yra
eucharistin?je
bendryst?je su Katalik? ba?ny?ia, ?skaitant
Lotyn? ba?ny?i?
ir kitas 22 Ryt? katalik? ba?ny?ias. Arm?n? katalik? ba?ny?ios veikl? reglamentuoja
Ryt? Ba?ny?i? kanon? kodeksas
. Ba?nytin?s apeigos vyksta pagal
arm?n? apeig?
tradicijas.
Arm?n? katalik? ba?ny?ios galva yra
Kilikijos
patriarchas. Patriarchato pagrindin? katedra yra ?v. Elijaus ir ?v. Grigaliaus ?viet?jo katedra
Beirute
(
Libanas
). Nuo
2015
m. Kilikijos patriarchu buvo
Krikoras Bedrosas XX
.
Daugiausiai arm?n? katalik? bendruomeni? gyvena Beirute (Libanas),
Alepe
(
Sirija
),
Gruzijoje
(
Samcch??D?avachetija
) ir
Arm?nijos
?iaur?je. Ba?ny?iai priklauso 11 vyskupij?: Artimuose Rytuose (po dvi Sirijoje ir po vien? Libane,
Irake
,
Irane
,
Egipte
ir
Turkijoje
),
Pranc?zijoje
,
JAV
ir
Piet? Amerikoje
. Metinio katalogo ?
Annuario Pontificio
“ duomenimis,
2016
m. arm?n? katalik? skai?ius siek? 736 t?kst. ?moni?, buvo 106 parapijos, 16 vyskup?, 94 dvasininkai.
[1]
Nepriklausomi ?altiniai pateikia gerokai ma?esnius skai?ius:
XXI a.
prad?ioje katalik? arm?n? buvo 150 t?kst.
[2]
[3]
?lugusios
Bizantijos
teritorijose prasid?jo plati katalik? misionieri? veikla, apr?pusi ir arm?n? bendruomenes. Nors
Arm?n? apa?tali?koji ba?ny?ia
(AAB) rei?k? neigiam? po?i?r? ? Romos misionieri? veikl? tarp arm?n?, ?m? kurtis atskiros arm?n? katalik? bendruomen?s, o
XVIII a.
prad?ioje kai kurie arm?n? vyskupai atvirai pasisak? u? per?jim? prie katalikyb?s. XVIII a. katalik? vienuoli?
antonie?i?
ordinas ?gavo didel? ?tak? tarp arm?n?, kurie bendradarbiavo su katalikais. Tarp arm?n? dvasinink?
Osman? imperijoje
?vyko skilimas ? keli Arm?n? apa?tal? ba?ny?ios vyskupai pri?m? katalikyb? ir atsiskyr? nuo Arm?n? ba?ny?ios. Popie?ius
Benediktas XIV
buvus? AAB vyskup? Abram? Ardzivian? (1679?1749) paskyr? katalik? patriarchu Kilikijos Arm?nijoje su rezidencija Libane, atsakingu u? ba?ny?ios veikl? pietin?se Osman? imperijos provincijose. ?iauriau gyven? arm?nai buvo pavald?s Konstantinopolio lotyn? apa?tali?kajam vikarui.
Toje istorin?s Arm?nijos dalyje, kuri
1823
m. tapo
Rusijos imperijos
dalimi, gyveno kelios arm?n? katalik? bendruomen?s. Caro vyriausyb? prie?inosi Ryt? katalikyb?s plitimui, tod?l atskira vyskupija buvo ?steigta tik po 40 met?. Nuo
1912
m. Rusijos imperijos arm?nai katalikai pateko ? lotyn? vyskupo
Tiraspolyje
jurisdikcij?. Prie soviet? vald?ios arm?n? katalik? ba?ny?ios veikla buvo prakti?kai sustabdyta. Katalik? bendruomen?s atgijo tik
1991
m., po Arm?nijos nepriklausomyb?s atk?rimo. Popie?iaus kurija ?steig? ordinariat? arm?n? katalikams Ryt? Europoje
Giumri
mieste (Arm?nija).
