한국   대만   중국   일본 
Argunchanas ? Vikipedija Pereiti prie turinio

Argunchanas

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Argunchanas
Argunas su vaiku Gazanu ant rank? ir Abaka (ant ?irgo), pavaizduotas miniati?roje i? XIV a.
Gim? apie 1258 m.
Beilaganas
Mir? 1291  m. kovo 10 d.
Bag?a, Aranas
Tautyb? mongolas
Pareigos ilchanas 1284?1291 m.

Argunchanas ( mong. Аргун хан , g. apie 1258  m.; m. 1291  m. kovo 10 d.) ? ketvirtasis Persijos ilchanas , vald?s 1284?1291 m.

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Argunas buvo ilchano Abakos s?nus. Pasak Ra?idudo Dino , jis gim? 1262 m. Beilagane . Ta?iau, i? kit? Ra?idudo Dino ra?t?, tikriausiai tikslesn? Arguno gimimo data yra 1259 m. Jo motina buvo vardu Kaitmi? Ige?i. Pana?u, kad jauno am?iaus Argun? t?vas paskyr? Chorasano ir Mazandarano valdytoju ir jis vald? padedamas emyro Sartako i? D?alajiro genties. Per 1279 m. t?vo karo ?yg? jis buvo pasi?stas ? rytus prie? Fars? prie? tai apipl??usius karaun? chanus. Jo paj?gos buvo apgulusios Sistan? ir gr??o su daug ?agataj? princ? ?kait?.

1282 m. mirus Abakai Argunas lygtai buvo nusiteik?s nusileisti d?d?s Achmado Tekudero pretenzijoms ? sost?. Ta?iau Tekudero parama jo prie?ams, broliams D?uveiniams, i? kuri? jis vien? ?tar? t?vo nunuodijimu, ir atsivertimas ? islam? Argun? prived? prie atviro sukilimo 1283 m. Chorasane. Jo ?alininkai sumu?? Tekudero paj?gas 1284 m. gegu??s 4 d. prie Kazvino , bet gal? gale Argunas asmeni?kai buvo priverstas nusileisti Tekudero vald?iai. Pasakojama, kad Tekuderas nesiry?o jo nu?udyti ir vienas jo nepatenkint? karo vad?, vardu Buka, nu?ud? Tekudero karo vad? Alinak? su sargais ir i?laisvino Argun?. Band?s b?gti Tekuderas buvo su?iuptas pakeliui ? Kaukaz? ir nu?udytas. Kit? dien? po Tekudero mirties, 1284 m. rugpj??io 11 d. Argunas buvo vainikuotas ilchanu. Jis skubiai pakeit? Tekudero proislami?kus nustatymus atgal ? budistinius. 1286 m. baland?io 7 d. Argunas vainikuotas antr? kart? gavus chagano Chubilajaus patvirtinim? i? Kinijos.

Pirmuosius trejus metus valdant Argunui ?takingiausiu valstyb?je buvo Buka, kur? u? nuopelnus nuver?iant Tekuder? Argunas paskyr? viziriu. 1287 m. buvo pa?alinta Farso princes? Abe? Katun ir Farsas tiesiogiai prijungtas prie Ilchanato vald?. Po to Argunas nusiunt? Buk? ?vesti vald?ios ?iraze , kur Buka sulauk? didelio pasiprie?inimo. Pajut?s, kad praranda Arguno malon?, Buka band? suregzti mai?t? prie? j? ir ? sost? pasodinti princ? D?o?keb?, Arguno pusbrol?, ta?iau pastarasis i?dav? j?. Buka buvo su?iuptas ir nu?udytas 1289 m. saus?, taip pat nu?udytas jo brolis, Bagdado valdytojas Arukas. ?is mai?tas pasitarnavo Argunui pretekstu susidoroti su potencialiais konkurentais ? sost?. Princas D?o?kebas, d?d? Hule?u ir kitas pusbrolis Kara Nogajus nu?udyti 1289 m. Po Bukos mirties Chorasane sukilo jam i?tikimas emyras Novruzas. ?is sukilimas truko iki Arguno mirties ir dar v?liau.

1289 m. bir?el? viziriu buvo paskirtas Bagdado ?ydas Sadas al Daula. Jo valdymas pasi?ym?jo nepotizmu. ?ydo valdymu buvo nepatenkinti musulmonai, ta?iau, am?ininko liudijimu, Sadas al Daula sumaniai tvark?si su valstyb?s finansais patenkindamas Arguno pinig? poreikius ir administracin?mis priemon?mis apsaugojo valstie?ius nuo priespaudos. 1291 m. kov?, Argunui esant prie mirties ar mirus, jo prie?ai sukilo. Sadas al Daula buvo nu?udytas, po to sek? ?yd? pogromai ir atakos prie? j? r?musius musulmonus. U?sienio politikoje Argunas tik du kartus, 1288 ir 1290 m., asmeni?kai vadovavo ?ygiams atremti Aukso Ordos puolimus i? ?iaur?s. Rytuose karams su Kaidu chanais ir j? ?agataj? r?m?jais vadovavo jo s?nus Gazanas , kuris 1291 m. tur?jo atsitraukti su nepakankamomis paj?gomis. Prie? i? Sirijos puldin?jan?ius mameliukus Argunas siek? sudaryti s?jung? su Europos valdovais. 1285 m. jis nusiunt? pasiuntin? pas popie?i? Onorij? IV . Kitas pasiuntinys 1288 m. susitiko su Pranc?zijos karaliumi Pilypu IV Pary?iuje ir Anglijos karaliumi Eduardu I Bordo. Gr??damas jis susitiko su nauju popie?iumi Mikaloju IV Romoje. Argunas ?ad?jo popie?iui krik?tytis, kai tik bus i?vaduota Jeruzal? . 1289 m. jis pasiunt? tre?i?j?, o 1290 m. ketvirt?j? misij? ? Europ?. 1291 m. ?lugo paskutiniai kry?iuo?i? bastionai ?v. ?em?je ir mir? pats Argunas, tad jokio karinio bendradarbiavimo ir ne?vyko.

Krik??ioni? ?altiniuose Argunas apra?omas palankiai, savo s?n? Old?aitu 1289 m. jis leido apkrik?tyti Mikalojaus vardu, nors tai buvo tikriausiai tik politinis ?ingsnis. Savo valstyb?s valdyme Argunas pirmenyb? atidav? krik??ionims ir ?ydams, r?m? budizm?, ta?iau d?l pastarojo aspekto n?ra ?inoma daug, nes po Gazano atsivertimo ? islam? visi budist? veiklos po?ymiai Persijoje buvo naikinami. Pasakojama, kad nor?damas prat?sti gyvenim? Argunas vartojo i? Indijos atvykusio jogos paruo?t? vaist?, kuriame buvo ?mai?yta sieros ir gyvsidabrio. Jis u?sidar? Tebrize , kur j? gal?jo aplankyti tik Sadas al Daula, ?vair?s bak?iai ir keletas kit?. Argunui prad?jus negaluoti kelios jo ?monos ir konkubin?s buvo nu?udytos ?tarus ker?jimu. Ta?iau tai nepad?jo ir Argunas mir? 1291 m. kovo 10 d. Bag?oje Arane . Buvo paskutinis ilchanas, palaidotas pagal mongol? papro?ius. Jis tur?jo keturis s?nus: Gazan?, Jes? Tim?r?, Old?aitu ir Ketaj?. ?k?r? Soltanijos miest?. Sekan?iu ilchanu tapo jo jaunesnis brolis Geichatuchanas .

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]