Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Arab? ra?tas
(
arab.
??????????????? ?????????????
=
al-abjad?yah l-?arab?yah
) ? i?
aram?j? ra?to
i?sivys?iusi ab?c?l?, naudojama kai kuri?
Afrikos
ir
Azijos
kalb? garsams u?ra?yti, i? j? ?
arab?
,
pers?
(farsi),
kurd?
,
urdu
,
turk?
(iki 1928 m.) ir kt.
Standartin? transliteracija yra
ISO 233
.
Arab? ra?tas priebalsinis ? tai rei?kia, jog kasdieniniame ra?te trumpieji balsiai ne?ymimi. Ra?oma i? de?in?s ? kair?, i? vir?aus ? apa?i?. Ab?c?l? sudaro 28 pagrindin?s raid?s. Dauguma raid?i? turi 4 pozicinius variantus: atskirt?, pradin?, vidurin? ir baigiam?j?.
- Pradinis raid?s variantas naudojamas ?od?io prad?ioje arba po raid?s, kuri neturi vidurinio varianto (net ir ?od?io viduryje).
- Vidurinis raid?s variantas ra?omas tik tuomet, kai raid? seka po kitos, turin?ios visus variantus, ir yra ?od?io viduryje.
- Kai raid? neturi vidurinio varianto, naudojamas baigiamasis (tuomet tolesn? raid? bus pradin?). Jis visuomet naudojamas ?od?io pabaigoje.
- Atskirta raid? ta?oma tuomet, kai joks jungimas ne?manomas (?odis i? vienos raid?s, raid? stovi ?od?io gale po kitos, neturin?ios vidurinio ar pradinio varianto ir pan.)
Nors arab? ra?tas priebalsinis, ilgieji balsiai ra?te visgi ?ymimi. Balsi? arab? kalboje tik 6 (ne?skaitant gausi? alofon?): [a], [i], [u], [?], [?], [?]. ?iam tikslui naudojamos pusbalsius [w] ir [j] ?ymin?ios raid?s (?, ?) bei jokiam specialiam garsui nepriskirta raid?
alif
. ? pailgina [u], ? pailgina [i], o alifas ? [a].
Trumpieji balsiai arab? kalboje gali b?ti ?ymimi diakritikais. ?ie ?enklai taip pat naudojami i?reik?ti kai kurioms kitoms ?od?i? fonetin?ms savyb?ms: priebalsi? ilgumui (t. y. sudvigub?jimui), hamzei (rei?kiniui, pana?iam ? ?emai?i?, dan? ar latvi? lau?tin? priegaid? ar vokie?i? knachlaut?), gramatin?ms formoms ir pan. ?ie ?enklai fakultatyv?s ? jie vartojami daugma? taip pat kaip ir lietuvi? kalbos kir?io ?enklai (?odynuose, vadov?liuose ir pan. Taip pat ?ventuosiuose ra?tuose (Korane)). Vadinasi, norint taisyklingai perskaityti arab? kalbos ?od?ius vien ab?c?l?s i?manyti nepakanka ? reikia tur?ti supratim? apie arab? kalbos morfologin? bei sintaksin? sandar?.
Arab? kalboje vartojami ?ie diakritikai balsiams pa?ym?ti:
| Balsio ?enklas
|
Su priebalsiu
|
Pavadinimas
|
Transliteracija
|
| ?
|
??
|
fat?a
|
a
|
| ?
|
??
|
kasra
|
i
|
| ?
|
??
|
?amma
|
u
|
| ???
|
??
|
suk?n
|
balsio nebuvimas (u?daras skiemuo)
|
Kiti diakritikai:
| ?enklas
|
Su priebalsiu
|
Pavadinimas
|
Funkcija
|
| ??
|
??
|
tanw?n ?a?-?amma
|
Pa?ymi vardininko linksn? (kai ?odis eina be artikelio)
|
| ???
|
??
|
tanw?n ?al-fat?a
|
Pa?ymi galininko linksn? (kai ?odis vartojamas be artikelio)
|
| ???
|
??
|
tanw?n ?al-kasra
|
Pa?ymi naudininko linksn? (kai ?odis vartojamas be artikelio)
|
| ?
|
?
|
?alif madda
|
Ra?omas vietoje dviej? alif?
|
| ???
|
??
|
?adda
|
Prailgina priebals?
|
| Pavidalas
|
Pavadinimas
|
Transliteracija
|
Tarptautin? fonetin? transkripcija
|
| atskirta
|
pradin?
|
vidurin?
|
galin?
|
| ?
|
?, ?, ?, ?
|
hamza
|
’ ir ?
|
[?]
|
| ?
|
?
|
?
|
?alif
|
? / a
|
[aː]
|
| ?
|
?
|
?
|
?
|
b??
|
b
|
[b]
|
| ?
|
?
|
?
|
?
|
t??
|
t
|
[t]
|
| ?
|
?
|
?
|
?
|
???
|
? / th
|
[θ]
|
| ?
|
?
|
?
|
?
|
??m
|
/ j / dj
|
[?]
|
| ?
|
?
|
?
|
?
|
???
|
?
|
[ħ]
|
| ?
|
?
|
?
|
?
|
???
|
/ ? / kh
|
[x]
|
| ?
|
?
|
?
|
d?l
|
d
|
[d]
|
| ?
|
?
|
?
|
??l
|
? / dh
|
[ð]
|
| ?
|
?
|
?
|
r??
|
r
|
[r]
|
| ?
|
?
|
?
|
z?y
|
z
|
[z]
|
| ?
|
?
|
?
|
?
|
s?n
|
s
|
[s]
|
| ?
|
?
|
?
|
?
|
??n
|
? / sh
|
[?]
|
| ?
|
?
|
?
|
?
|
??d
|
?
|
[s?]
|
| ?
|
?
|
?
|
?
|
??d
|
?
|
[d?], [ð?]
|
| ?
|
?
|
?
|
?
|
???
|
?
|
[t?]
|
| ?
|
?
|
?
|
?
|
???
|
?
|
[z?], [ð?]
|
| ?
|
?
|
?
|
?
|
?ayn
|
? / ‘
|
[??]
|
| ?
|
?
|
?
|
?
|
?ayn
|
? / gh
|
[?]
|
| ?
|
?
|
?
|
?
|
f??
|
f
|
[f]
|
| ?
|
?
|
?
|
?
|
q?f
|
q / ?
|
[q]
|
| ?
|
?
|
?
|
?
|
k?f
|
k
|
[k]
|
| ?
|
?
|
?
|
?
|
l?m
|
l
|
[l]
|
| ?
|
?
|
?
|
?
|
m?m
|
m
|
[m]
|
| ?
|
?
|
?
|
?
|
n?n
|
n
|
[n]
|
| ?
|
?
|
?
|
?
|
h??
|
h
|
[h]
|
| ?
|
?
|
?
|
w?w
|
w
|
[w]
|
| ?
|
?
|
?
|
?
|
y?
|
y
|
[j]
|
