Ar?nas Sverdiolas

Prid?ti nuorodas
Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ar?nas Sverdiolas
Ar?nas Sverdiolas 2011 m. gegu??s 15 d. ?teikiant Stasio ?alkauskio premij?
Gim? 1949 m. baland?io 22 d. (75 metai)
Lietuva Vilnius
T?vai Solomonas Sverdiolas

Janina Gaidelyt?-Sverdiolien?

Veikla Lietuvos filosofas, pedagogas, visuomen?s veik?jas
Alma mater Vilniaus universitetas
?ym?s apdovanojimai

Stasio ?alkauskio premija (2011 m.)
Lietuvos mokslo premija (2013 m.)

Vikiteka Ar?nas Sverdiolas

Ar?nas Sverdiolas (g. 1949  m. Vilniuje ) ? yra Lietuvos filosofas, filosofijos istorikas, vert?jas, pedagogas, visuomen?s veik?jas.

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

T?vas Lietuvos Dain? ?ven?i? organizatorius Solomonas Sverdiolas , brolis Dainius Sverdiolas . 1968 ? 1973  m. studijavo Vilniaus universitete . 1975 ? 1978  m. TSRS Moksl? akademijos Filosofijos instituto Maskvoje aspirantas, 1979  m. ?ia apgyn? filosofijos moksl? kandidato disertacij? apie kataliki?k?j? kult?ros filosofij? tarpukario Lietuvoje, kuri 1993  m. nostrifikuota kaip humanitarini? moksl? daktaro disertacija. 2007  m. lapkri?io 23 d. atliko filosofijos krypties habilitacijos proced?r? Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete tema ?Hermeneutin? kult?ros filosofija“. [1]

I?silavinimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1968?1973 m. ? ?urnalistikos studijos Vilniaus Universitete. 1975?1978 m. ? TSRS Moksl? akademijos Filosofijos instituto Maskvoje aspirantas, 1979 m. ten apgyn? filosofijos moksl? kandidato disertacij? ?Katalik? kult?ros filosofija bur?uazin?je Lietuvoje“. 2007 m. gavo filosofijos krypties habilituoto daktaro laipsn? Vilniaus Universiteto Filosofijos fakultete (tema ?Hermeneutin? kult?ros filosofija“).

Mokslin? ir pedagogin? veikla [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1974 m. prad?jo dirbti Lietuvos MA Filosofijos, sociologijos ir teis?s institute (nuo 2002 m. Kult?ros, filosofijos ir meno institutas, nuo 2009 m. Lietuvos kult?ros tyrim? institutas ) ir dirba jame iki ?iol ?iuolaikin?s filosofijos skyriuje (vyriausiasis mokslo darbuotojas). D?st? ar d?sto ?vairias filosofines ir metodologines disciplinas (filosofij?, filosofijos istorij?, dabartin? filosofij?, hermeneutik?, kult?ros filosofij?, humanitarini? moksl? metodologij?, dail?tyros metodologij?, dabartines kult?ros teorijas, hermeneutin? kult?ros teorij?): Kauno Politechnikos institute (1982?1983), Vilniaus Universitete nuo 1988 met? iki dabar, Vilniaus Dail?s akademijoje nuo 1989 met? iki dabar, Lietuvos Muzikos akademijoje (1993?1994), Vytauto Did?iojo Universitete (1993?1994), Klaip?dos Universitete (1995), Atviros visuomen?s kolegijoje (1997?2000, 2002?2003). Vilniaus Universitete ir Vilniaus Dail?s akademijoje ved? arba veda ?vairius filosofijos seminarus magistrantams, doktorantams bei jauniems d?stytojams. Vilniaus universiteto A.J. Greimo Semiotikos ir literat?ros teorijos centro ved?jas ir Vilniaus dail?s akademijos profesorius.

Visuomenin? veikla [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1989?1996 m. ? kult?rinio almanacho jaunimui ?Proskyna“ redkolegijos narys. Nuo 1991 m. iki dabar ? ?urnalo ?Baltos lankos“ redkolegijos narys ir vienas i? sudarytoj?. Nuo 2006 m. ? LKTI filosofijos ?urnalo ?Athena. Filosofijos studijos“ redkolegijos narys. Vienas i? ilgame?i? (nuo 1991 m.) kasmetin?s ?Balt? lank?“ akademini? studij? savait?s Lietuvos auk?t?j? mokykl? studentams Druskininkuose steig?j?, organizatori? ir paskaitinink?.

Filosofija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sverdiolas pl?toja hermeneutin? kult?ros filosofij?, apr?pdamas keturis susijusius probleminius laukus: 1) filosofiniai istoriniai lietuvi? kult?ros filosofijos tyrin?jimai; 2) originalus hermeneutin?s kult?ros filosofijos projekto k?rimas; 3) Lietuvos kult?ros istorijos metodologini? priemoni? tyrin?jimas; 4) dabartin?s Lietuvos kult?ros rei?kini? filosofin? ir kult?rologin? analiz? bei kritika.

Kult?ros filosofijos istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Lietuvi? kult?ros filosofijos tyrin?jimai i?samiausiai pateikti stambioje Sverdiolo monografijoje Kult?ra lietuvi? filosof? akiratyje (2012). ?ia nagrin?jama lietuvi? kult?ros filosofijos raida ? jos atsiradimas XX a. prad?ioje, pl?tra I Lietuvos Respublikoje ir t?s? i?eivijoje. Kult?ros filosofin?s problemos pirm?kart buvo i?keltos nacionalinio atgimimo s?lygomis, ie?kant ?tautos dvasios“ ir ?savitos k?rybos“ parametr?, nagrin?jant kult?ros ir kalbos santyk? bei svarstant ?mogaus kaip ?ma?ojo k?r?jo“ teo- ir kosmogoniniame kontekste id?j?. V?liau kult?ros filosofijos k?rimo iniciatyva priklaus? Vytauto Did?iojo universiteto kataliki?kiesiems kult?ros filosofams, b?tent ? Stasiui ?alkauskiui ir Antanui Maceinai. Knygoje parodoma, kaip kult?rin?s kriz?s terp?je k?r?si pozityvaus pob?d?io kult?ros projektas, ir kaip nuo ?io projekto grindimo buvo pereita prie jo pamat? kritinio svarstymo ir ardymo. Sverdiolas akcentuoja, kad ?ioje raidoje kristalizavosi grynai filosofin?s analiz?s plotm?, atsiskirdama nuo ideologini? u?davini?. Remiantis ?ia plotme, buvo pla?iai svarstomas ir persvarstomas nacionalin?s kult?ros savitumo ir universalumo santykis, Ryt? ir Vakar? kult?r? sintez?s reik?m? ir kitos aktualios id?jos.

Kitos dvi monografijos B?ti ir klausti. Hermeneutin?s filosofijos studijos ? 1 (2002) ir Ai?kinimo ratas. Hermeneutin?s filosofijos studijos ? 2 (2003) priskirtinos filosofijos istorijos ?anrui. Ta?iau tikrasis Sverdiolo tikslas ? perprasti hermeneutin? bei fenomenologin? filosofavim? ir ?itaip pasirengti nagrin?ti r?pimas kult?ros problemas. Knygoje B?ti ir klausti nagrin?jamos stambiausi? XX am?iaus hermeneutikos atstov? ? Wilhelmo Dilthey’aus, Martino Heideggerio, Hanso-Georgo Gadamerio, Paulio Ricœuro, Rudolfo Bultmanno ? filosofin?s koncepcijos, su jomis susijusios garsiausios diskusijos ir nei?spr?sti klausimai. Ai?kinimo rate tiesiogiai filosofi?kai hermeneuti?kai nagrin?jama svarbiausi? kult?ros sri?i? ? istorijos, tradicijos, religijos, meno, ?vent?s, ?aidimo, dirbinio, k?rinio ir kit? ? problematika.

Hermeneutin? kult?ros filosofija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

T?sdamas lietuvi? kult?ros filosof? atlikt? darb?, Sverdiolas eina prie pa?i? problem? ir savaranki?kai jas sprend?ia dabartin?s filosofijos kontekste. Sisteminis Sverdiolo hermeneutin?s kult?ros filosofijos veikalas yra monografija Steigtis ir sauga (1996). Kult?ros filosofijos hermeneuti?kumas, anot jo, pirmiausia rei?kiasi tuo, kad kult?ros filosofijos k?rimo konceptualin?s priemon?s bandomos i?gauti i? pa?ios Vakar? m?stymo tradicijos, ne tiktai filosofin?s, bet ir teologin?s, poetin?s, istoriografin?s ir kt. Tod?l analiz? pl?tojama dviejuose lygmenyse:

  1. konkre?ioje tematin?je plotm?je, susijusioje su vienokiais ar kitokiais kult?ros tekstais (mitiniais, epiniais, traginiais, poetiniais, religiniais, filosofiniais), kurie pasirodo svarb?s ir ?rikiuotini ? kult?ros kismo vien? ar kit? profil?, taip pat su ?vairialypi? kult?ros istorij? bei teorij? (taip pat ir filosofini? teorij?) nagrin?jama med?iaga;
  2. kartu kaskart m?ginama u??iuopti pamatin? kult?ros filosofijos problem?: kaip vienu ar kitu atveju rei?kiasi vieno ar kito kult?ros buvinio (veiksmo ar veikalo ? dirbinio, k?rinio ir j? ?vairiausi? atmain?) buvimo b?das, o formuluojant laiko akiratyje ? kaip jie randasi, tveria ir nyksta.

Pamatiniai kult?ros aspektai ?ia ?vardinami kaip steigtis ir sauga, palaikan?ios savit? kult?ros buvini? b?t? ? tverm?. ?ios s?vokos nusako kult?rin?s ir socialin?s ?moni? bendrijos pagrindus: j? k?rim?, i?radim?, konstravim?, palaikym?, saugojim?, atk?rim?, rekonstravim? bei sklaid? ir pl?tr?, pagaliau istorijoje aptinkam? j? kritik? bei dekonstravim?. Teminiu at?vilgiu daugiausia nagrin?jami veiksmai ir j? paradigmatizacija ? virtimas veikimo pavyzd?iais, kult?riniais veiksmais.

Monografijoje Apie pam?klin? b?t? ir kiti etiudai (2006) nagrin?jamos aktualios Lietuvos kult?ros istorijos metodologin?s ir kult?ros istoriko savivokos problemos, taip pat dabartin? Vakar? filosofijos recepcija Lietuvoje. Pirmojoje knygos dalyje svarstomos kertin?s teorin?s, metodologin?s ir pasaul??i?rin?s Lietuvos kult?ros istorijos problemos: savasties dinamika, erdv? ir laikas, funkcionalizmo ir paradigmin?s istorijos santykis, apra?ymo ir argumentacijos bei fenomen? spektro ir lauko skirtys. Knygoje si?lomi nauji, aktual?s, paprastai kult?ros istorik? netaikomi konceptualiniai ?rankiai spr?sti filosofiniams klausimams, bei kult?ros istoriko savivokos b?dai, kuri? prireikia kebliems Lietuvos kult?ros istorijos rei?kiniams nagrin?ti. Demonstruojama, kaip veikia si?lomi ?rankiai, nuodugniai nagrin?jant kult?ros istorijos ?altinius (i?samiausiai ? Jurgio Ambraziejaus Pabr??os pamokslo pavyzd?iu). Antrojoje knygos dalyje nagrin?jamos dabartin?s lietuvi? kult?ros ir vie?osios s?mon?s ypatyb?s, b?tent: jos erdv?s ir laiko charakteristikos, korin? s?ranga, polinkis cini?kai redukuoti vertybi? ir pat? auk?tyb?s matmen? ir toki? redukcij? lemiamas m?stysenos l?k?tumas. ?i? analizi? pagrind? sudaro autoriaus i?pl?tota policentrini? erdv?s ir laiko kaip monadi?kai organizuot? prasm?s konsteliacij? samprata. Tre?iojoje dalyje nagrin?jami keli kertiniai dabartinio Vakar? filosofinio ir kult?rologinio m?stymo (Jeano Baudrillard’o, Gilles’o Deleuze’o, Umberto Eco, Jacques’o Derrida) bruo?ai, atkreipiant ypating? d?mes? ? j? rai?kos, recepcijos ir transformacijos Lietuvos teoriniame ir vie?ajame m?styme pob?d?.

Knygoje L?k?tut?l? l?k?tel?. Keli dabartin?s Lietuvos vie?osios erdv?s ypatumai (2006) t?siama dabartin?s Lietuvos kult?ros kritin? analiz?. Hermeneutin?s kult?ros filosofijos id?jos taip pat i?d?stytos akademini? paskait? kurso knygoje Kult?ros filosofija (2007).

Dabartiniai Sverdiolo darbai t?sia hermeneutin?s kult?ros filosofijos projekt?. Pastaruoju metu spausdintuose straipsniuose bei ra?omoje monografijoje pereinama nuo veiksm? srities prie veikal? ? dirbini? ir k?rini? ? analiz?s. ?iuose tyrimuose laikomasi prielaidos, kad dirbinio dirbdinimas ir k?rinio k?rimas tarpsta giliausioje dvilyp?s ?mogaus egzistencin?s s?rangos ? stygiaus ir geismo ? kontekste. Pamatin? kult?ros klod? sudaro gamtos dirbimas ir pertvarkymas pagal labai skirtingus projektus ir programas, kurie gamtos daiktus perkei?ia ? ?mogaus daiktus ir i?tisus j? ansamblius, lemian?ius vienok? ar kitok? egzistencijos pavidal?. Hermeneutine gija ?iam tyrimui pasitarnauja Heideggerio ir kit? XX am?iaus m?stytoj? darbai, o daugiausia ? Aristotelio filosofija, percentruota taip, kad d?mesio lauke atsidurt? prigimtin?s rasties bei tverm?s ( physis , bios ) ir dirbtin?s rasties bei tverm?s ( techne , poiesis ) gretinimas, atskleid?iantis gamtin? ir kult?rin? b?ties prigimt?.

?vertinimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

2011 m. ? Stasio ?alkauskio premija u? ?alkauskio filosofijos platinim? bei jo darb? t?sim?.

2013 m. ? Lietuvos mokslo premija u? darb? cikl? ?Hermeneutin? kult?ros filosofija (2002?2012)“.

Bibliografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Para?ytos knygos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Kult?ros filosofija Lietuvoje . Vilnius: Mintis, 1983, 208 p. (KTU01-000103498).
  2. Steigtis ir sauga. Kult?ros filosofijos etiudai . Vilnius: Baltos lankos, 1996, 367 p. ( ISBN 9986-403-76-6 )
  3. B?ti ir klausti. Hermeneutin?s filosofijos studijos ? 1 , Vilnius: Strofa, 2002, 392 p. ( ISBN 9986-751-54-3 ).
  4. Ai?kinimo ratas. Hermeneutin?s filosofijos studijos ? 2 , Vilnius: Strofa, 2003, 304 p. ( ISBN 9986-751-55-1 ).
  5. Visa apr?pianti dabartis. Alg? Mick?n? kalbina Ar?nas Sverdiolas , Vilnius: Baltos lankos, 2004, 190 p. ( ISBN 9955-584-46-7 ).
  6. L?k?tut?l? l?k?tel?. Keli dabartin?s Lietuvos vie?osios erdv?s ypatumai , Vilnius: Versus aureus, 2006, 48 p. ( ISBN 9955-601-95-7 ).
  7. Apie pam?klin? b?t? ir kiti etiudai , Vilnius: Baltos lankos, 2006, 262 p. ( ISBN 9955-23-029-0 ).
  8. Kult?ros filosofija. Bendrauniversitetinio kurso med?iaga antrosios studij? pakopos studentams , Vilnius: Vilniaus dail?s akademijos leidykla, 2007, 113 p. ( ISBN 978-9955-624-85-1 ).
  9. Kult?ra lietuvi? filosof? akiratyje , Vilnius: Apostrofa, 2012, 620 p. ( ISBN 978-9955-605-73-7 ).
  10. K?res, migla un siets. Lietuvie?u laikmet?g?s kult?ras telplaika ?patn?bas . R?ga: Laikmet?g?s m?kslas centrs, 2012, 27, [5] p. ( ISBN 978-9934-8200-5-2 ).

Sudarytos knygos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. A Guide to Lithuania’s Baroque Monuments , Vilnius Baltos lankos,1997 ( ISBN 9986-813-97-2 ); vokie?i? k.: Barockf?hrer durch Litauen, Vilnius: Baltos lankos, 1997 (ISBN . 9986-813-55-7).
  2. Stasys ?alkauskis. Ra?tai , t. 5, Vilnius: Mintis, 1996, 597 p. ( ISBN 5-417-00755-2 ).
  3. Johanas ?trauchas, Nauj?j? am?i? filosofijos istorija , Vilnius: Am?ius, 1996, 397 p. ( ISBN 9986-430-59-6 ) ( ISBN 5-7900-0794-5 ).
  4. Algirdas Julius Greimas, Gyvenimas ir galvojimas. Straipsniai, es?, pokalbiai , Vilnius: Vyturys, 1998, 222 p. ( ISBN 5-7900-0794-5 ).
  5. Stasys ?alkauskis, Ra?tai , t. 6, Vilnius: Mintis, 1998, 1021 p. ( ISBN 5-417-00755-2 ).
  6. Hans-Georg Gadamer, Istorija, menas, kalba , Vilnius: Baltos lankos, 1999, 292 p. ( ISBN 9986-813-49-2 ).
  7. Baltos lankos , nr. 11, 1999, 318 p. (ISSN 1392-0189).
  8. Seminarai 1999 (kartu su Antanu Kulakausku) , Vilnius: Strofa, 2001, 200 p. (ISSN 1648-7257. ISBN 9986-751-39-X ).
  9. Paul Ricoeur, Egzistencija ir hermeneutika. Interpretacij? konfliktas , Vilnius: Baltos lankos, 2001, lxxxix+162 p. ( ISBN 9986-403-74-X ).
  10. Stasys ?alkauskis, Ra?tai , t. 7, Vilnius: Mintis, 2002, 781 p. ( ISBN 5-417-00840-0 ).
  11. Baltos lankos , nr. 14, 2002, 208 p. (ISSN 1392-0189).
  12. Vincas Vy?inas, Ra?tai , t. 1, Vilnius: Mintis, 2002, 592 p. ( ISBN 5-417-00844-3 ).
  13. Baltos lankos , nr. 17, 2003, 203 p. (ISSN 1392-0189).
  14. Jurij Lotman, Kult?ros semiotika. Straipsni? rinktin? , Vilnius: Baltos lankos, 2004, 366 p. ( ISBN 9955-00-091-0 ).
  15. Clifford Geertz, Kult?r? interpretavimas. Straipsni? rinktin? , Vilnius: Baltos lankos, 2005, XIV, 368, [1] p. ( ISBN 9955-584-94-7 ).
  16. Stasys ?alkauskis, Ra?tai , t. 8, Vilnius: Mintis, 2005, 599 p. ( ISBN 5-417-00882-6 ).
  17. Baltos lankos , nr. 21/22, 2006, 367 p. (ISSN 1392-0189).
  18. Baltos lankos , nr. 23, 2006, 231 p. (ISSN 1392-0189).
  19. Il barocco in Lituania. Guida [Barokas Lietuvoje. Gidas, 2, pataisytas leidimas], Vilnius: Baltos lankos, 2007, 206 p. ( ISBN 978-9955-23-075-5 ); (tas pats angli?kai ? Baroque in Lithuania. Guide, Vilnius: Baltos lankos, 2007.) ( ISBN 978-9955-23-074-8 ).
  20. Vincas Vy?inas, Ra?tai , t. 2, Vilnius: Mintis, 2007, 589 p. ( ISBN 978-5-417-00919-8 ).
  21. Baltos lankos , nr. 27, 2007, 206 p. (ISSN 1392-0189).
  22. Algis Mick?nas, Demokratija ?iandien. Straipsniai ir es? , Vilnius: Versus aureus, 2007, 428 p. ( ISBN 978-9955-34-065-2 ).
  23. Baltos lankos , nr. 29, 2009, 228 p. (ISSN 1392-0189).
  24. Baltos lankos , nr. 31/32, 2010, 383 p. (ISSN 1392-0189).
  25. Vincas Vy?inas, Ra?tai , t. 3, Vilnius: Mintis, 2009, 608 p. ( ISBN 978-5-417-00969-3 ).
  26. Alphonso Lingis, Bendra kalba, paskiri balsai. Vilniaus paskaitos , Vilnius: Baltos lankos, 2010, 205 p.
  27. Baltos lankos , nr. 34, 2011, 242 p. (ISSN 1392-0189).
  28. Stasys ?alkauskis, Ra?tai , t. 9, Vilnius: Mintis, 2012, 499 p. (( ISBN 978-5-417-01036-1 ).
  29. Baltos lankos , nr. 37, 2013, 269 p. (ISSN 1392-0189).
  30. Baltos lankos , nr. 38/39, 2013, 319 p. (ISSN 1392-0189).

I?verstos knygos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Hans-Georg Gadamer, Istorija, menas, kalba , Vilnius: Baltos lankos, 1999, 292 p. ( ISBN 9986-813-49-2 ).
  2. Paul Ricoeur, Egzistencija ir hermeneutika. Interpretacij? konfliktas , Vilnius: Baltos lankos, 2001, 162 p. ( ISBN 9986-403-74-X ).
  3. Emmanuel Levinas, Etika ir begalyb? , Vilnius: UAB “Brailio spauda”, 2003 ( ISBN 9986-403-14-6 ).
  4. Maurice Merleau-Ponty, Akis ir dvasia , Vilnius: Baltos lankos, 2005, 115 p. ( ISBN 9955-584-81-5 ).


?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ Ar?nas Sverdiolas. Lietuvos kult?ros tyrim? institutas Archyvuota kopija 2014-09-03 i? Wayback Machine projekto.
Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Ar?nas_Sverdiolas&oldid=6878593 "