Annibale Carracci

Anibal? Kara?is it. Annibale Carracci

Anibal?s Kara?io autoportretas (apie 1585, ding?s)
Gim?	1560 m. lapkri?io 3 d. Pary?ius
Mir?	1609 m. liepos 15 d. (48 metai) Roma
Palaidotas (-a)	Romos Panteonas
Tautyb?	italas

Veikla	tapytojas, grafikas

Vikiteka	Annibale Carracci

Anibal? Kara?is (it. Annibale Carracci , 1560 m. lapkri?io 3 ? 1609 m. liepos 15 d.) ? ital? baroko tapytojas ir grafikas i? Bolonijos , talentingiausias i? Kara?i? gimin?s.

Anibal? daug prisid?jo prie akademistin?s dail?s mokyklos tradicijos, paremtos praeities did?i?j? meistr? k?rybos studijavimu, susiformavimo Europoje. Nors Anibal? laikomas baroko dailininku, i? tikro jo s?sajos su v?liau sekusiu klasicizmu yra kur kas tampresn?s.

Svarbiausiu Anibal?s darbu laikomos freskos Farnez?s r?muose Romoje . Tarp jo mokini? ir pasek?j? ? Gvidas Renis , Domenikinas , Gver?inas ir daugelis kit?. Per Bolonijos mokykl? jo ?tak? patyr? pranc?zai Nikola Pusenas ir Klodas Lorenas .

?emai?i? muziejuje ?Alka“ Tel?iuose yra Anibal?s Kara?io paveikslas ?Pieta“. ^[1]

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Anibal? Kara?is gim? 1560 m. lapkri?io 3 d. Bolonijoje siuv?jo ?eimoje. Pirmuosius dail?s mokslus i??jo pas pusbrol? Liudovik? , kuris mok? tapybos, ir brol? Agostin? , kuris i?mok? j? rai?ytojo amato. Broliai pavyzd?io s?m?si i? Florencijos dail?s, Rafaelio ir Andrea del Sarto .

1580-81 m. Anibal? daug keliavo po ?iaur?s Italij? studijuodamas renesanso dail?s meistr? k?ryb?. Pabuvojo Parmoje ir Venecijoje , kurioje, tik?tina, susitiko su Jakopu Basanu . 1582 m. Anibal? gr??o ? Bolonij?, kur kartu su broliu ir pusbroliu atidar? nuosav? dail?s mokykl? Accademia degli Incamminati (Pa?engusi?j? mokykla), kuri v?lesn?je literat?roje buvo dar vadinama Kara?i? arba Eklektik? mokykla. Mokykloje Kara?iai siek? atgaivinti Italijos auk?tojo renesanso dail?s tradicij?, kaip atsvar? tuo metu dominavusiam manierizmui . Anibal?, sp?jama, mokykloje buvo atsakingas u? tapybos ir pie?imo klas?.

Naujoji dail?s mokykla buvo tokia populiari, kad es? likusios dail?s mokyklos Bolonijoje buvo priverstos u?sidaryti. Kara?iai suformavo dail?s mokykl?, kurios stilistika ir metodai po to por? ?imtme?i? dominavo Europoje. Kaip auk??iausius dail?s etalonus ir sekimo pavyzd?ius Kara?iai u?tvirtino tokius meistrus kaip Rafaelis , Ticianas , Kored?as , Paolas Veronez? , Tintoretas . Jie nusigr??? nuo Mikeland?elo ?kv?pto manierizmo , gr??ino dail?s objekto studijavim? ir pie?im? i? nat?ros. Vienus pirm?j? reik?ming? darb? Kara?iai atliko kartu, pvz., Fava r?muose Bolonijoje 1583?84 m.

Anibal? buvo talentingiausias i? broli?. Ankstyvuosiuose savo darbuose jis atidav? duokl? praeities meistrams. Pavyzd?iui, ?Kristaus krik?tas“ ( 1584 ) ?kv?ptas Kored?o , ?Mergel?s Marijos pa?mimas ? dang?“ ( 1590 ) ? Paolo Veronez?s . Kit? meistr? imitavimas pad?jo pamatus v?lesnei Europos dail?s akademinei eklektikai . 1587?88 m. Anibal? v?l keliavo po ?iaur?s Italij?. Apie 1588?91 m. broliai dirbo Magnani r?muose ir apie 1593 m. ? Sampieri r?muose Bolonijoje freskos technika.

Tolyd?io kylant dailinink? ?lovei Anibal? ir Agostinas 1595 m. buvo pakviesti ? Rom? kardinolo Odoardo Farnez?s. Liudovikas liko Bolonijoje vadovauti mokyklai. Kartu su b?riu mokini? 1597 m. Kara?iai u?si?m? fresk? atlikimu Farnez?s r?muose . Freskos Farnez?s r?muose, ?inomos bendru pavadinimu ?Diev? meil?s“, tapo ?ymiausiu Anibal?s k?riniu. Pa?ioje projekto prad?ioje Agostinas d?l neai?ki? prie?as?i? pasi?alino nuo darb?. Freskose Anibal? suk?r? sud?tingas fig?r? kompozicijas antikin?s mitologijos motyvais. Jose dailininkas parod? geriausi?, k? i?moko i? praeities meistr?, bei nuosav? klasikin?s dail?s vizij?. ?ios freskos tiesiogiai ?kv?p? v?lesnius baroko ir rokoko fresk? k?rinius, tarp j? Pjetro da Kortonos ir D?ovanio Lanfranko .

Romoje Anibal? i?vyst? nuosav? stili?, beveik prie?ing? tuo metu kaip tik Romoje buvusio Karavad?o stiliui. Dviej? did?iausi? to meto Italijos meistr? tapyb? vien? ?alia kitos suved? darbai Santa Maria del Popolo ba?ny?ios Cerasi koply?ioje, kurioje Anibal?s Kara?io, tikriausiai garsiausias paveikslas, ?Mergel?s Marijos pa?mimas ? dang?“ yra tarp dviej? Karavad?o ?edevr?.

1601 m. Anibal? baig? darbus Farnez?s r?muose, ta?iau kardinolas Farnez? j? pilnai taip ir neapmok?jo. V?lesniuose metuose Anibal?s produktyvumas smuko. Po 1606 m. d?l neai?ki? prie?as?i? jis visi?kai nebetap?, manoma, kad pasidav? melancholijai ir depresijai . Anibal? Kara?is mir? 1609 m. liepos 15 d., palaidotas pagal pomirtin? nor? Romos Panteone ?alia Rafaelio.

K?ryba [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Por? ?imtme?i? po Anibal?s mirties freskos Farnez?s r?muose buvo laikomos ?edevrais, lygiais Rafaelio freskoms Vatikano stancose ir Mikeland?elo freskoms Siksto koply?ioje . Anibal?s mokiniais buvo visa plejada gerbiam? Bolonijos dail?s mokyklos meistr?: Gvidas Renis , D?ovanis Lanfrankas , Fran?eskas Albanis , Domenikinas ir kiti. I? jo dail?s mok?si Gver?inas , Sasoferatas , Rubensas , Berninis , Nikola Pusenas , Klodas Lorenas .

XIX a. viduryje visa Bolonijos dail?s mokykla buvo grie?tai sukritikuota ?takingo angl? meno kritiko D?ono Raskino . D?onas Raskinas buvo prerafaelit? meno jud?jimo ideologas, kuris tikr? men? mat? Italijos XIV a. ankstyvojo renesanso dail?je. Kritikas teisingai ??velg? Bolonijos dail?s eklektik? ? praeities meistr? dail?s metod? kopijavim?, ta?iau nepelnytai nuvertino did?iausius Bolonijos meistrus. Ma?daug ?imt? met? po to daugelis Bolonijos dailinink? atsid?r? u?mir?t?j? gretose. Ta?iau XX a. viduryje d?mesys Kara?i? mokyklai prad?jo gr??ti ir Anibal? prad?tas vertinti vienu did?iausi? Italijos dailinink?.

Savo daile Anibal? Kara?is prisid?jo prie Europos akademistin?s, klasikin?s dail?s princip? formavimo. Kara?i? mokyklos dail?s studijavimo metodus per?m? pirmaujan?ios Europos akademin?s dail?s ?staigos. Tarp Anibal?s darb? pa?ym?tini dramati?ki peiza?ai , kuriuose ma?omis ir nereik?mingomis fig?romis vaizduojami ?mon?s. Garsiausias tokio pob?d?io darbas ? ?Kelion? ? Egipt?“ (1603). Tokia peiza?o forma ?sitvirtino Europos dail?je por? ?imtme?i? ? priek?. Savo rai?iniuose dailininkas atsipalaiduodavo vaizduodamas komi?kas situacijas. Anibalei priskiriamas karikat?ros ?anro i?radimas.