Andrea del Sarto

Andr?ja del Sartas

Andr?jos del Sarto autoportretas (apie 1528, Ufici? galerija , Florencija )
Gim?	1486 m. liepos 16 d. Florencija
Mir?	1530 m. rugs?jo 29 d. (44 metai) Florencija
Tautyb?	italas

Veikla	ital? dailininkas.

Vikiteka	Andrea del Sarto

Andr?ja del Sartas (it. Andrea del Sarto , tikr. Andrea d’Agnolo di Francesco di Luca di Paolo del Migliore , 1486 liepos 16 d. ? 1530 m. rugs?jo 29 d.) ? ital? brand?iojo renesanso dailininkas i? Florencijos .

Andr?ja del Sartas buvo vienu did?iausi? savo laikme?io renesanso dail?s meistr? ir daug prisid?jo prie manierizmo i?sivystymo Florencijoje. Svarbiausiais jo darbais laikomos freskos Santissima Annunziata ir Chiostro dello Scalzo ba?ny?iose. I? paveiksl? ?ymiausiu minima ?Madona su harpijomis“ ( 1517 , Ufici? galerija ).

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Andr?a del Sartas gim? 1486 liepos 16 d. Florencijoje . Jo t?vas Anjolas buvo siuv?jas, dirbo su audiniais. D?l to Andr?ja gavo savo pravard? (it. del sarto ? siuv?jo). I? prad?i? Andr?ja mok?si auksakalyst?s, ta?iau buvo pasteb?tas dailininko D?ian Baril?s ( Gian Barile ), kuris pasi?m? j? mokiniu pas save. Apie 1498 m. D?ian Baril? perleido Andr?j? vienam garsiausi? Florencijos dailinink? Pjerui di Kozimui . Pasak D?. Vazario , Andr?ja del Sartui ypa? didel? poveik? padar? Leonardo da Vin?io ir Mikeland?elo kartonai freskoms Vekjo r?muose , kuriuose jaunasis Andr?ja mok?si kopijuodamas did?i?j? meistr? darbus.

Apie 1505 ?06 m. Andr?ja del Sartas paliko Pjero di Kozimo mokykl? ir su M. Albertinelio mokiniu Fran?abid?u atidar? bendr? studij? bei prad?jo savaranki?k? profesionalaus dailininko karjer?. 1509 m. Andr?ja sulauk? pirmo reik?mingo u?sakymo servit? vienuolyno Santissima Annunziata ba?ny?ioje . Joje Andr?ja atliko kelet? fresk?, kurios j? i?garsino Florencijoje ir buvo tokios s?kmingos, kad servitai ?pra?? dailinink? atlikti j? daugiau. Andr?ja del Sartas baig? ?ias freskas iki 1514 m. ir gerokai v?liau dar dirbo ?ioje ba?ny?ioje. Ankstyvajam Andr?jos stiliui b?dinga Fra Bartolom?jo ir Rafaelio ?takos.

Apie 1511 m. Andr?ja del Sartas jau buvo ?inomas dailininkas, Florencijos u?sakym? rink? pasidalin?s su Fra Bartolom?ju . Jo studijoje mok?si b?simieji manierizmo pirmieji meistrai Rosas Fjorentinas ir Jakopas da Pontormas . Tarp v?lesni? mokini? ? D?ord?as Vazaris ir Fran?eskas Salviatis . Apie 1511 ?12 m. Andr?ja prad?jo dirbti Chiostro dello Scalzo ba?ny?ioje. ?iose monochromatin?se freskose atskleid? savo pie??jo talent?, d?l ko buvo pramintas ?meistru be klaid?“. 1517 m. Andr?ja nutap? tikriausiai geriausiai ?inom? savo paveiksl? ?Madon? su harpijomis“ ir ?Jauno vyro portret?“. Jo bi?iuliu tuo metu buvo Jakopas Sansovinas . Ma?daug 1517 m. pabaigoje Andr?ja ved? Lukrecij? del Fed? (''Lucrezia del Fede'') ir buvo pakviestas ? Pranc?zijos karaliaus Pranci?kaus I dvar?, kuriam anks?iau s?kmingai pardav? por? paveiksl?. Andr?jos laikas Pary?iuje nebuvo s?kmingas. Jis i?buvo jame apie 1 metus ir gr??o ? Florencij?. Pasak D?. Vazario , labiau d?l ?monos.

??v. Jonas Krik?tytojas“ (apie 1528 , Piti r?mai , Florencija )

1520 m. gr???s ? Florencij? Andr?ja greitai i??vaist? Pranc?zijoje u?dirbtus pinigus. Pasak vienos legendos, karalius buvo j? dav?s pirkti dail?s darbams Florencijoje, ta?iau Andr?ja u? juos nusipirko nam? ? dabar manoma, kad tai tik prasimanymas. Istorijos epizod? v?liau panaudojo angl? poetas Robertas Brauningas eil?ra?tyje, skirtame Andr?jai del Sartui. 1520 ?21 m. dailininkas dirbo Medi?i? viloje prie Prato , ta?iau ?ie darbai nutr?ko mirus u?sakovui, popie?iui Leonui X Medi?iui . Fresk? ?Cezario triumfas“ v?liau baig? Alesandras Aloris . Minima, kad 1523 m. Andr?ja nutap? Rafaelio popie?iaus Leono X portreto kopij?, kuri buvo Medi?i? ?eimos pasi?sta Mantujos hercogui kaip tikra.

Apie 1526 m. Andr?ja gal? gale baig? freskas Chiostro dello Scalzo ba?ny?ioje ir 1527 m. atliko paskutin? reik?ming? monumental? darb?, fresk? ?Paskutin? vakarien?“ San Salvi ba?ny?ioje, kuri? prad?jo 1519 m. V?lyvieji Andrea paveikslai rodo pilnai susiformavus? vien? i?kiliausi? ital? brand?iojo renesanso meistr?. Andr?ja del Sartas mir? 1530 m. nuo maro , palaidotas rugs?jo 29 d. Santissima Annunziata ba?ny?ioje Florencijoje .

K?ryba [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Savo gyvenimo metu kai kuriuo laikotarpiu Andr?jos del Sarto k?ryba buvo laikoma lygia tai, kuri? atliko Mikeland?elas ir Rafaelis , ta?iau po mirties dailininko autoritetas greitai smuko. D?. Vazario teigimu, Andr?jai tr?ko aistros ir audringumo, kurio gal?t? ?kv?pti ? savo paveikslus. Dailininkas es? buvo ramaus ir melancholi?ko b?do (tai atsispindi ir Andr?jos autoportrete 1528 m.). Ne k? geriau atsiliepiama apie Andr?jos ?mon? Lukrecij?, kuri es? buvo silpna ir aik?tinga asmenyb?, dariusi neigiam? poveik? dailininkui. Savo ?mon? dailininkas naudojo kaip model? madon? atvaizdams, pvz., ?Madonoje su harpijomis“.

Andr?jos del Sarto k?ryba skirstoma ? dvi dalis: ankstyv?j? ir v?lyv?j? (po 1520 m.). Ankstyvojoje labiau dominuoja monochromatiniai pie?iniai, kai v?lyvojoje Andr?ja parodo geriausi? savo, kaip spalv? meistro, talent?, kas ?galino j? b?ti geriausiu spalv? valdymo meistru Italijoje (?Mergel?s Marijos pa?mimas ? dang?“), neskaitant Venecijos dailinink?. Neramios v?lesni?j? darb? spalvos atliepia tuo metu prad?jus? Florencijoje ?sigal?ti manierizm? . Bernardas Berensonas auk?tai vertino Andr?jos ankstyvojo periodo darbus ir ra?? apie San Salvi ?Paskutin? vakarien?“, kaip vienintel? tokios temos k?rin?, ? kur? galima ?i?r?ti su malonumu ma?ius Leonardo da Vin?io ? Paskutin? vakarien? “. Ta?iau Berensonas kritikavo Del Sarto v?lyvuosius k?rinius, pavyzd?iui, ?Mergel?s Marijos pa?mim? ? dang?“ d?l per didelio d?mesio suteikimo drapiruo?i? vaizdavimui, o ne meniniui ?kv?pimui. ^[1]

Darb? galerija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?Lo??j? bausm?“ (apie 1510 , Santissima Annunziata ba?ny?ia, Florencija )
?Mergel?s Marijos gimimas“ (apie 1514 , Santissima Annunziata ba?ny?ia, Florencija )
??v. Jonas Krik?tytojas krik?tija ?mones“ (apie 1517 , Chiostro dello Scalzo , Florencija )
??monos portretas“ ( 1513 ?14, Prado muziejus , Madridas )
?Jauno vyro portretas“ (apie 1518 , Londono nacionalin? galerija )
??v. ?eima“ (apie 1520 , Piti r?mai , Florencija )
?Madonna della Scala“ ( 1522 ?23, Prado muziejus , Madridas )
?Paskutin? vakarien?“ ( 1527 , San Salvi ba?ny?ia, Florencija )
?Geroji naujiena“ (apie 1528 , Piti r?mai , Florencija )
?Moteris su Petrarkos knyga“ ( 1528 ?29, Ufici? galerija , Florencija )
?Madona su K?dikiu, ?v. Jonas ir ?v. El?bieta“ ( 1529 , Piti r?mai , Florencija )
?Mergel?s Marijos pa?mimas ? dang?“ (apie 1530 , Piti r?mai , Florencija )