Am?inasis ??alas arba daugiametis ??alas  ? vir?utinio ?em?s plutos sluoksnio b?sena, trunkanti be pertraukos nuo dvej? iki daugelio t?kstan?i? met?, kai jo temperat?ra ne auk?tesn? kaip 0 °C ir sluoksnyje yra ledo . Am?inasis ??alas u?ima apie ketvirt? ?em?s pavir?iaus ^[1] . Tokios b?senos dirvo?emio ir uolien? sluoksnis vadinamas daugiamete kriolitozona , jame vykstantys procesai ? kriogeneze . Am?inojo ??alo sluoksnio storis b?na nuo keli? iki 1500 metr?. Paprastai ??alo sluoksnis prasideda po aktyviuoju , kriolitozonos sluoksniu, kurio temperat?ra tarpais auk?tesn?, o tarpais ?emesn? u? 0 °C (trumpalaikio arba sezoninio ??alimo ir atitirpimo sluoksnis). ?emiau esantis am?ino ??alo sluoksnis susidarytas i? 2 dali?: vir?uje yra 6-8 m storio svyruojan?i? neigiam? temperat?r? sluoksnis, kur? skaido gil?s ?al?io ply?iai (vasar? ? juos sunkiasi vanduo , u??aldamas virsta ledo plei?tais ir platina ply?ius). Po juo yra pastovi? neigiam? temperat?r? sluoksnis, kriogeniniai procesai jame nevyksta.

Pagrindin? s?lyga am?inajam ??alui susidaryti yra neigiama ?em?s pavir?iaus vidutin? metin? temperat?ra. Ta?iau jis laikosi ir kai kuriose sausumos ar ?elfo pavir?iaus vietose, kur metin? temperat?ra yra teigiama, ten daugiametis ??alas ? nykstantis senojo ?altesnio klimato reliktas. Vandens telkiniai at?ildo po jais esant? ??alo sluoksn? ir jame susidaro spragos. ?iem? pro tas spragas kyla po?eminis vanduo, slegiamas gilumoje besiple?ian?io ??alo, i?siver??s ? pavir?i? jis u???la ir sudaro antled?ius .

Did?iausius plotus am?inasis ??alas u?ima ?alto ?emyninio klimato srityse, kur plona sniego danga netrukdo skverbtis ?al?iui gilyn, o per trump? vasar? ??alas nesp?ja atitirpti. Apima beveik vis? Azijos ?iaur? ( Sibir? , Mongolij? ), didel? ?iaur?s Amerikos dal? ( Grenlandij? , Kanados ?iaur?, Aliask? ), Ryt? Europos ?iaurinius pakra??ius. Storiausias ??alo sluoksnis yra ?emyn? gilumoje, kur vyrauja itin ?emos temperat?ros, j?r? pakrant?se j?r? plonesnis. Azijoje ??alo pietin? riba eina ma?daug ties 60° ?. pl., toliau ? pietus (Mongolijoje iki 44° lygiagret?s) pasitaiko pavieni? ??alo sal?. ?iaur?s Amerikoje am?ino ??alo sal? pietin? riba siekia 42° lygiagret?. Piet? pusrutulyje ??alas i?plit?s Antarktidoje .

Lietuvoje am?inasis ??alas buvo pleistoceno ledynme?iu , prie ledyno pakra??io. ??alo po?ymi? randama upi? teras? nuogulose, bei ledynme?io neledynin?se upin?se ir e?erin?se nuogulose. ^[2]

D?l daugiame?io ??alo sud?tinga atlikti ?em?s darbus (tiesti kelius, statyti pastatus, vystyti ?em?s ?k? ). Am?inojo ??alo srityse vamzd?iai klojami vir? ?em?s, pastatai statomi ant poli?. D?l am?inojo ??alo vanduo sunkiai geriasi ? ?em?, tod?l ??alo srityse gausu e?er? , pelki? , upi? , susiformuoja pingai .

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]