Aliuminis (Al)
Periodin? grup?	Metalas
Atomo numeris	13
I?vaizda	Sidabri?kai baltas
Atomo savyb?s
Atomin? mas? ( Molin? mas? )	26,981538(2) а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	125 pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	557,5 kJ/mol ( eV )
Elektron? konfig?racija	[Ne] 3s² 3p 1
Chemin?s savyb?s
Kovalentinis spindulys	118 pm
Jono spindulys	? pm
Elektroneigiamumas	1,61 (pagal Poling?)
Elektrodo potencialas	?
Oksidacijos laipsniai	3
Termodinamin?s savyb?s
Tankis	2,70 g/cm³
?ilumin? talpa	840 J/(K·mol)
?iluminis laidumas	(300 K) 237 W/(m·K)
Lydymosi temperat?ra	933,47 K
Lydymosi ?iluma	10,71 kJ/mol
Virimo temperat?ra	2792 K
Garavimo ?iluma	294,0 kJ/mol
Molinis t?ris	? cm³/mol
Kristalin? gardel?
Kristalin? gardel?	kubin?, t?ri?kai centruota
Gardel?s periodas	? A

Aliuminis ( lot. Aluminium ) ? cheminis periodin?s element? lentel?s elementas, ?ymimas Al , eil?s numeris 13. Lengvas, mink?tas, plasti?kas, kalus, t?sus, lengvai poliruojamas, anoduojamas, atspindintis ?vies?. Elementas pirm? kart? gautas 1825 metais H. Oerstedo bei 1827 metais F. V?lerio ( Wohler ), nuo XIX a. vidurio gaminamas pramoniniu b?du.

Chemin?s savyb?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pavir?ius apsitraukia tvirta, plona oksido (Al ₂ O ₃ ) pl?vele. Amfoterinis , reaguoja tiek su r?g?timis , tiek ir su ?armais .

Svarbiausios druskos ? aliuminio chloridas (AlCl ₃ ), fluoridas (AlF ₃ ), nitratas (Al(NO ₃ ) ₃ ), sulfatas (Al ₂ (SO ₄ ) ₃ ).

Reaguodamas su ?armais sudaro aliuminatus, auk?toje temperat?roje jungiasi su azotu , siera , anglimi .

Paplitimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Aliuminis ? pla?iausiai paplit?s ?em?s plutos metalas (8,13 proc.), randamas junginiuose ? feld?patuose , ??rutyje ir kituose mineraluose . Daugumos augal? sausojoje mas?je yra apie 0,02 % aliuminio, nors b?tinas jis tik kai kuriems augalams ? hidrofitams, arbatmed?iui (tr?kumas sukelia lap? chloroz? ).

Poveikis organizmams ir aplinkai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Organizmuose aliuminis kaupiasi smegenyse, kauluose, kasoje , skydliauk?je , kepenyse , blu?nyje , inkstuose , kraujyje . Esant pertekliui, sunk?ja fosfat? asimiliavimas, ma??ja hemoglobino . Aliuminio dulk?s ?alingos kv?pavimo takams , junginiai skatina kraujo kre??jim? , i?stumia kalc? kauluose, sutrikdo prakaito liaukas, gali sukelti egzem? , kontaktin? dermatit? ar akn?, ?alingi nerv? sistemai , ?inomi kaip Alzheimerio ligos bei protinio atsilikimo ir onkologini? susirgim? patologiniai faktoriai. ^[1]
? organizmus aliuminis gali patekti su maistu, ?kvepiant ar per s?lyt? su od?: i? kosmetikos priemoni?, dirbant su aliuminio junginiais, naudojant aliuminius indus ar pakuotes, i? implant? , vakcinuojant ^[2] . Sveiko ?mogaus inkstai per par? sugeba pa?alinti iki 5-10 mg su maistu gaunamo aliuminio ^[3] .
Naikina bakterijas, dideli kiekiai nuodingi ir augalams.

Panaudojimo sritys [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

I? aliuminio gaminama iki 0,004 μm folija ( valcuojant ), kalant gaminami lak?tai. Aliuminiu dengiamas plienas apsaugai nuo korozijos, paprasti ir optini? teleskop? veidrod?iai, kaip reduktorius ir deoksidatorius naudojamas lydant plien? ar ket? . Aliuminio pudra naudojama gaminant akyt?j? beton?, da?? ir lako pramon?je suteikiant jiems ?vilges?, folija ? maisto produktams pakuoti. Skysto pavidalo junginiai naudojami vakcinose , gaminant padidinto atsparumo ugniai med?iagas. Aliuminis naudojamas kaip maisto gamini? pavir?iaus metalinis da?iklis (E173) ^[4] , gaminant skardines, antiperspirant? bei daugelio dezodorant? sud?ties veiklioji med?iaga - aliuminio junginiai.

Aliuminio lydiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Naudojami aliuminio lydiniai su variu , magniu , cinku , siliciu , manganu , li?iu , kadmiu , cirkoniu , chromu . Lydiniai pasi?ymi lengvumu (iki 3 kart? lengvesni u? plien?), elektros ir ?ilumos laidumu, atsparumu korozijai , taip pat geros mechanin?s savyb?s. Skiriami ? liejamuosius (sudaro 15 % vis?) ir deformuojamuosius lydinius. Svarbiausi liejamieji lydiniai ? siluminai , deformuojamieji ? duraliuminiai , avaliai, superduraliuminiai. Pirmieji aliuminio lydiniai prad?ti gaminti XIX a., duraliuminiai sukurti XX a. prad?ioje.

Pavadinimo kilm? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Al?nas arba al?no akmuo ( lot. alumen ) ? seniausias ?inomas nat?raliai gamtoje susidarantis mineralas ( drusk? junginys, kristalas ), kuriame gausu aliuminio. Tai ir l?m? paties cheminio elemento pavadinim?.

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]