Aleksandras Gercenas

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta i? puslapio Aleksandras Hercenas )
Aleksandras Gercenas
Aleksandras Gercenas
Gim? 1812 m. baland?io 6 d.
Maskva
Mir? 1870 m. sausio 21 d. (57 metai)
Pary?ius
T?vas Ivanas Jakovlevas
Motina Henrieta Vilhelmina Luiza Haag
Veikla rus? publicistas-revoliucionierius, ra?ytojas, filosofas, vienas socializmo pradinink?, baud?iavos panaikinimo iniciatorius, aktyvus monarchin?s santvarkos kritikas
Vikiteka Aleksandras Gercenas

Aleksandras Gercenas (slapyvardis ? ?Iskander") ( rus. Александр Иванович Герцен , 1812  m. baland?io 6 d. ? 1870  m. sausio 21 d.) ? rus? publicistas-revoliucionierius, ra?ytojas, filosofas, vienas socializmo pradinink?, baud?iavos panaikinimo iniciatorius, aktyvus monarchin?s santvarkos kritikas. Provakarieti?k? pa?i?r?.

Pirmo necenz?ruoto rus? savaitinio laikra??io ? Kolokol “ (1857?1867 m.) leid?jas. Gyvendamas emigracijoje atvirai palaik? 1863 m. sukilim? , kas suk?l? daugumos rus? intelektual? nusivylim?.

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ankstyvieji gyvenimo metai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Aleksandras Gercenas jaunyst?je

Aleksandras Gercenas gim? 1812 m. baland?io 6 d. Maskvoje, turtingo rus? dvarininko Ivano Jakovlevo ir vokiet?s Henrietos Vilhelminos Luizos Haag ?eimoje. Namas, kuriame jis gim?, ?iuo metu priklauso Maksimo Gorkio vardo literat?ros institutui. Gercenas gim? likus m?nesiui iki 1812  m. Napoleono invazijos ? Maskv? ir miesto gaisro. Jis buvo nesantuokinis s?nus, kadangi tuo metu Ivanas Jakovlevas ir Henrieta Haag buvo nesusituok?. Pavard? ?Gercenas", kildinam? i? ?od?io ??irdis", berniukui sugalvojo t?vas. [1]

Jaunyst?je Aleksandas Gercenas gavo ?prast? bajoro i?silavinim?. Jis daug skait?, dom?josi teatru. Jaunajam Gercenui ?sp?d? paliko pranc?z? romanai, Bomar?? komedijos, G?t?s , ?ilerio k?ryba. 1825  m. ?vykus dekabrist? sukilimui A.Gercenas buvo sukr?stas imperatoriaus Nikolajaus I veiksm?, tod?l prisiek? ginti dekabrist? keliamas id?jas. 1829  m. Aleksandras Gercenas ?stojo ir studijavo Maskvos universitete fizik? ir matematik?.

1834  m. A. Gercenas ir jo bi?iulis Nikolajus Ogariovas buvo are?tuoti ir teisiami u? dalyvavim? anticarin?je demonstracijoje, kurioje buvo deklamuojami prie? imperij? nukreipti Sokolovskio eil?ra??iai. A.Gercenas buvo pripa?intas kaltu, 1835 m. i?tremtas ? Perm? , kurioje bendravo su lenk? tremtiniais (tarp j? ir vienu i? 1863 m. sukilimo vad? Lietuvoje Zigmantu Sierakausku ). V?liau A. Gercenas buvo perkeltas ? Viatk? . ?ia pasiliko iki 1837 m. I? Viatkos jam buvo leista i?vykti, u?tarus besilankan?iam Viatkoje caro s?nui, did?iajam kunigaik??iui Aleksandrui (v?liau tapusiam caru Aleksandru II ) pagal poeto ?ukovskio , lyd?jusio kunigaik?t?, pra?ym?. A. Gercenas i?vyko gyventi ? Vladimir? , kuriame dirbo miesto oficialiojo laikra??io redaktoriumi. [2]

1840 m. A. Gercenui buvo leista gr??ti ? Maskv?. 1840 m. gegu??s m?n. jis persik?l? gyventi ? Sankt Peterburg? , kur, t?vui reikalaujant, stojo ? tarnyb? Vidaus reikal? ministerijoje. 1841 m. liepos m?n. d?l viename lai?ke sura?ytos a?trios kritikos policijai A.Gercenas buvo i?si?stas Novgorod? , kur tarnavo gubernijos valdyboje iki 1842 m. liepos m?n. V?liau apsigyveno Maskvoje, ta?iau da?nai vykdavo ? Sankt Peterburg?, kur dalyvaudavo Visariono Belinskio draugijos veikloje. 1847 m. mirus t?vui, A.Gercenas su ?eima paliko Rusij?.

Veikla emigracijoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Aleksandras Gercenas apie 1861 m.

1849 m. bir?elio 13 d. Pary?iuje A. Gercenas dalyvavo demonstracijoje, nukreiptoje prie? Romos ekspedicij?, kuri? pasiunt? Pranc?zijos vyriausyb? ginti popie?i? nuo Italijos revoliucijos. Pasklidus demonstracijai, prasid?jo are?tai, ir Gercenas, pasinaudoj?s ne?inomo rumuno pasu, pab?go ? ?veicarij? , o i? ten ? Nic? , tuomet priklausiusi? Sardinijos karalystei. [2]

?iuo laikotarpiu A.Gercenas ?sitrauk? ? radikali? emigrant? b?r?, susib?rus? ?veicarijoje po revoliucijos pralaim?jimo Europoje. ?ia susipa?ino su D?iuzepe Garibald?iu . 1849 m. liepos m?n. Rusijos caras Nikolajus I are?tavo vis? Rusijoje palikt? A. Gerceno, kaip revoliucionieriaus, ir jo motinos turt?. Po to are?tuotas turtas buvo ?keistas bankininkui Rot?ildui, ta?iau ?is, der?damasis d?l paskolos Rusijai, pasiek?, jog imperatoriaus ?saku u?d?tas are?tas Aleksandro Gerceno turtui b?t? panaikintas.

Aleksandras Gercenas su ?mona Natalija susilauk? keturi? vaik?. Po daugyb?s ?eimos tragedij?, kurios i?tiko Gercen? ?eim? Nicoje (?monos i?davyst? su vokie?i? poetu Hervegu (vok. Georg Friedrich Rudolph Theodor Herwegh) [3] , 1851 m. motinos ir s?naus mirtis laivo katastrofoje, ?monos ir naujagimio mirtis), A.Gercenas persik?l? gyventi ? London? , kur ?k?r? ?Вольную русскую типографию“, nor?damas spausdinti u?draustas publikacijas. Leido almanach? ?Полярная звезда“ (1855?1868 m.). Nuo 1857 m. kartu su Nikolajumi Ogariovu i?leido savaitin? laikra?t? ?Kolokol“.

1865 m. kovo 15 d. po daugyb?s Rusijos vyriausyb?s pra?ym?, skirt? Did?iosios Britanijos vyriausybei, jog ?i reaguot? ? laikra?t? ?Kolokol“, A. Gercenas bei laikra??io redakcija visam laikui paliko London? ir persik?l? ? ?veicarij?. ?ios valstyb?s pilietyb? A.Gercenas jau buvo gav?s. T? pa?i? met? baland?io m?n. ? ?veicarij? buvo perkelta ir ?Вольная русская типография“. 1865 m. ? ?veicarij? persik?l? gyventi ir Nikolajus Ogariovas.

Aleksandras Gercenas mir? nuo plau?i? u?degimo 1870 m. sausio 9 d. Pary?iuje, kur atvyko d?l ?eimos reikal?. I? prad?i? jis buvo palaidotas Pary?iuje, Per La?ezo kapin?se , v?liau jo pelenai buvo perkelti ir palaidoti Nicoje. [4]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Constance Garnett, note in Alexander Herzen, My Past and Thoughts (Berkeley: University of California Press, 1982), 3n1.
  2. 2,0 2,1 Shedden-Ralston, William Ralston (1911). ?Hertzen, Alexander“. In Chisholm, Hugh (ed.). Encyclopædia Britannica. 13 (11th ed.). Cambridge University Press. pp. 402?403.
  3. Grimes, William (2007-02-25). ?Rediscovering Alexander Herzen ? Books ? Review“. The New York Times.
  4. Carr, E.H., The Romantic Exiles, Victor Gollancz 1933.