Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
A
ir
a
arba
a
? pirmoji
lotyn? ab?c?l?s
raid?
.
Lietuvi? kalboje
raid?s pavadinimas yra
a
. Kilusi i? senov?s graik? alfos, o ?ioji ? i? finikie?i? alefo.
[1]
[2]
Egiptie?i?
|
Finikie?i?
|
Semit?
|
Graik?
|
Etrusk?
|
Lotyn?/
Kirilica
|
Bojot?
|
Graik?
ma?oji
|
Lotyn?
ma?oji
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Finikie?i? raidyno
pirmasis ?enklas alefas, i? kurio i?sivyst? raid? A, grei?iausiai yra skolinys i? Sinajaus protora?to ?enklo, vaizduojan?io jau?io galv? (?is, savo ruo?tu, matyt, perimtas i? egiptie?i?). ?odis
alef
Vakar? semit? kalbose rei?kia 'jautis' ? ?enklo pavadinimas paimtas pagal pirm? ?od?io
alef
gars?.
[3]
Kadangi finikie?i? raidynas buvo sudarytas vien i? priebalsi?, j? kalboje alefas ?ym?jo ne bals? [a], o
glotalin? pauz?
[']. Graikai, per?m? ra?t? i? finikie?i?, tokio garso netur?jo, tad pritaik? j? balsiui [a]. Ankstyvoji graik? A (alfa < alefas) da?nai vaizduota ?ragais“ ? ?on?, bet v?liau ?sigal?jo atmaina ?ragais“ ? apa?i?. Tok? ?enkl? per?m? etruskai, o i? j? ? rom?nai.
A
ir
a
? pirma
lietuvi?
ab?c?l?s
raid?, vartojama ?ym?ti u?pakalin?s eil?s ?emutinio pakilimo labai atviram ilgam kir?iuotam balsiui (akys, gavo, mato), kiek u?daresniam trumpam balsiui ? kir?iuotam (ras, apmet?, pave??, vi?ta) ir nekir?iuotam (?kis, tikr?s, k?t??):
[4]
Lietuvi? kalboje taip pat vartojamas ir kitas ?A“ raid?s pagrindo ra?muo su
diakritiniu ?enklu
nosine
?
? ir ?
(a nosin?).
?ia raide ?ymima:
Raid?
|
Unicode
|
HTML
|
A
|
U+0041
|
A
|
a
|
U+0061
|
a
|
- ↑
1,0
1,1
1,2
1,3
A.
Lietuvi? enciklopedija
, I t. Bostonas: Lietuvi? enciklopedijos leikla, 1953, T. 1: A, 13 psl.
- ↑
A
.
Visuotin? lietuvi? enciklopedija
, T. I (A-Ar). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2001. 10 psl.
- ↑
Hall-Quest, Olga Wilbourne (1997). ?A“. In Johnston, Bernard (ed.).
Collier’s Encyclopedia
. I: A to Ameland (First ed.). New York, NY: P.F. Collier.
- ↑
A.
A
.
Taryb? Lietuvos enciklopedija
, T. 1 (A-Gr?das). ? Vilnius: Vyriausioji enciklopedij? redakcija, 1985.