Kitos reik?m?s ? ?enklas (reik?m?s) .

?enklas  ? suvokiamas kaip objektas, kuris nurodo atitinkam? jo reik?mei objekt? arba rei?kin? . Kaip teigia J. C. Alexander, ?enklai yra matomi socialiniai faktai ? veiksmai, kuriuos matome, ?vykiai, kuriuos galime prisiminti bei informacija, kuri? gebame rinkti. Nat?ralus ?enklas turi prie?astin? ry?? su savo objektu, pvz.: griaustinis yra laikomas audros ?enklu, ar medicinos simptomai rei?kiantys lig?. Sutartinis ?enklas turi nustatyt? reik?m?, (pvz.: ta?kas rei?kia sakinio pabaig?) pana?iai yra ?od?i? ir i?rai?kos kalba , taip pat k?no gestai gali b?ti laikomi ?enklais, turin?iais tam tikras reik?mes . Fiziniai objektai, da?niausiai vadinami ?enklais (prane?imai, kelio ?enklai ir t. t. bendrai ?inomi kaip ?enkl? sistema ) informuoja ar nurodo naudojant para?yt? tekst? , simbolius , nuotraukas ar j? kombinacijas. Kaip teig? R. Ambraziejien? simboli? (?enkl?) vartojimas yra b?das, kuriuo siekiama nukreipti ?mogaus pas?mon?s galias norima linkme.

Filosofin? studija tyrin?janti ?enklus ir simbolius yra vadinama semiotika ; tai apima semiotikos tyrin?jim?, kuriame ?enklai (semiotine prasme) veikia.

?enklai mokslinink? darbuose [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ne vienas autorius yra nagrin?j?s ?enkl? (simboli?) tem?. Remiantis K. G. Jungo nuomone, proto vie?patavimas prived? prie sen?j? simboli? magi?kosios galios netekimo, kuomet ?mogus prarado jautr?j?, nesuvokt? tapatum? su gamtos rei?kiniais, ir tuo pa?iu i?nyko jautrioji j?ga, kuri? ?is ?vaizdinis ry?ys k?r?. J. C. Alexander teigia, kad ?enklus sudaro neregimas teorinis ?yminys bei empirinis ?ymiklis. Tod?l ?enklai ir simboliai atrodo kaip real?s objektai, ta?iau juos sukuria m?s? vaizduot?. Taip pat, autorius apib?dina asmen? lyt? kaip socialini? ?ymen? ?ymikl?, kuris suvokiamas kaip faktas-?enklas arba kult?ros strukt?ra.

Gamta [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Semiotika , epistemologija , logika ir kalbos filosofija yra susijusios su gamtos ?enklais. Daugiausiai gamtos ?enkl? ir simboli?, j? reik?mi? ir apibr??im?, element? ir tip? yra apib?din? senov?s mokslininkai Aristotelis , Augustinas ir Akvinietis . Pagal ?iuos autorius, reik?m? yra santykis tarp dviej? dalyk?: ?enkl? ir tai k? jie rei?kia (numato, apib?dina ar rei?kia), kur vienas terminas nei?vengiamai rei?kia tai, kas ateina ? galv?. Skirdama nat?ralius ir tradicinius ?enklus, tradicin? Augustino ?enkl? teorija nustato kit? trigub? daikt? padalijim?: visi nuorod?, ?rodym?, simptom? ir fizini? signal? po?ymiai visada yra ?enklai (kaip proto subjektas yra id?jos ir atvaizdai, mintys ir jausmai, konstrukcijos ir ketinimai); taip pat yra ?enkl?, kurie ?gauna reik?m? (kaip kalbinis subjektas ir kult?riniai simboliai). Taigi, kai nat?ral?s ?enklai tarnauja kaip reik?m?s ?altiniai, ?mogaus protas tampa tarpininku per kur? ?enklai rei?kia nat?raliai ?vykstan?ius rei?kinius, tokius kaip objektai: teiginiai, savyb?s, kiekis, ?vykiai, procesai ar santykiai. ?moni? kalba ir pokalbiai , komunikacija , filosofija , mokslas , logika , matematika , poezija , teologija ir religija yra tik keletas studij? ir veiklos sri?i?, kur suvokus ?enkl? ir simboli? pob?d? bei modelius, jie gali tur?ti lemiam? reik?m?.

Semiotika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Semiotika yra mokslas, tiriantis ?enklus ir ?enkl? sistemas, nat?ralias ir dirbtines kalbas, kaip ?enkl? sistemas semantiniu sintaksiniu ir pragmatiniu aspektu. Kaip atskira mokslin? disciplina, semiotika susiformavo XX a. 6-7 de?imtmetyje. Kaip teig? J. Lotmanas, semiotika susiformavo susid?rus skirtingoms mokslin?ms disciplinoms: strukt?rinei lingvistikai, informacijos teorijai, kibernetikai ir logikai. Taip pat, pastebima, kad semiotika yra glaud?iai susijusi su filosofija (labiausiai su fenomenologija ir hermeneutika). Semiotikos tyrin?jimo objektu ?vardijamas ?enklas, nors ?iuolaikin? semiotika nagrin?ja ir santykius tarp ?enkl?, ?enklinimo proces? ir pan. Kadangi klasikini? ?enklo apibr??im? semiotikoje yra ma?iausiai du, atsiranda kelios semiotikos mokslo kryptys: Peirece’o / Morriso semiotika ir Saussure’o semiologija. Pirmajai kryp?iai daugiausiai atstovauja europie?i? mokslininkai (ypa? pranc?zai), o antrajai ? amerikie?i?, tod?l i?siskyr? ir pavadinimai, kai amerikie?iai ?? moksl? vadino semiotika, o europie?iai ? semiologija.

Nors tiek semiotikos, tiek semiologijos mokslui svarb?s yra ?enklai, j? po?i?riai skiriasi. Peirse’as teigia, kad ?enklas susideda i? trij? komponent?: objekto, reprezentavimo ir interpretant?s. ?ia ypatingai svarbi? viet? u?ima semioz? (?enklinimo procesas). Peirce’as semiotik? skirst? ? tris dalis: spekuliatyvi?j? gramatik? (bendr?j? gamtos ?enkl? reik?m?s teorij?); kritik? ir metodeutik?. Saussure’as teig?, kad semiologijos mokslas tur?t? b?ti laikomas socialin?s psichologijos dalimi. Semiologija turi nagrin?ti ?enkl? funkcionavim? visuomen?je. Anot mokslininko, kalbotyra yra tik bendrojo mokslo dalis.

Galima teigti, kad tiksliausiai semiologijos krypt? apibr??? A. J. Greimas savo ?odyne, i?leistame 1979 m. Jame nurodomos trys termino ?semiotika“ reik?m?s: 1) tai tam tikras i?reik?tas dydis, kur? siekiama pa?inti; 2) tai pa?inimo objektas, kuris i?ry?k?ja j? apra?ant ir pateikiant kaip apra?ymo rezultat?; 3) priemon?s, kurios leid?ia j? pa?inti, visuma. Mokslin? semiotika yra suprantama kaip semiotika-objektas, apra?omas pasitelkus (ekspliticin? ar impliticin?) semiotikos teorij?.

Galima daryti i?vad?, kad semiotikos kryptys yra ai?kiai atskiriamos, net jei ai?kinant jas nuomon?s nesutampa. Taip pat n?ra pagrindo teigti, kad viena i? semiotikos kryp?i? veda ? filosofij? , o kit? ? ? konkre?i? ?enkl? tyrin?jimus.

?enkl? tipai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?enklas gali tur?ti daug ?vairi? reik?mi?:

• ?enklas astrologijoje : da?nai naudojamas ?vardyti Saul?s ?enklui , m?nuliui, ?vaig?d?ms, Pauk??i? takui, ?vaig?dynams ir t. t.;
• ?enklas ar ?enklai komunikacijoje: j? paskirtis bendrauti rank? gestais , gest? kalba , bei reik?ti emocijas;
• ?enklas stebint (med?iojant) : taip pat ?inomas kaip gyv?n? p?dsakas ; p?dsako ?rodymas lieka ant ?em?s po per?jimo, kuomet gyv?nas palieka savo p?dos ?spaud? ?em?s pavir?iuje (ypa? tai pastebima ?iema);
• I?kaba  ? ?enklas, aplinkini? persp?jimui ar svarbios informacijos pateikimui i?kabinamas ir paskui v?l nuimamas, kuriame pateikiama ?vairi informacija (reklamos, akcij? ir kitais tikslais);
• Logotipas  ? firmos ?enklas, kur? ?mon?s atpa??sta, nes ?enklas jau yra ?strig?s atmintyje;
• Bendro naudojimo ?enklas yra po?ymis , kad ?vykis gali v?l pasikartoti;
• ?enklas prana?yst?se , religijoje: manoma, kad prana?i?kas ?enklas arba omenas gali i?prana?auti ateit?, taip pat sapnuose pasirodantys ?enklai, kuri? ai?kinimui naudojami ?vair?s sapnininkai, sudaryti i? daug skirting? simboli? ir j? reik?mi?;
• ?enklas ontologijoje ar dvasiniame gyvenime: sutapimas ar keistas ?vykis, kuris manoma, gali atskleisti dievi?k?j? vali?. Toki? ?enkl? galima atrasti Bilbijoje, Korane ir kitose ?ventosiose knygose;
• ?enklas kalbotyroje : koncepcijos turinys ir garso vaizdas apra?ytas filosofo Ferdinand’o de Saussure.
• Matematikoje skai?iaus ?enklas parodo, ar jis yra teigiamas, ar neigiamas. Be to, ?enkl? pakeitimas rodo, ar jis yra lyginis ar nelyginis skai?ius perk?lime
• ?enklai kompiuterijoje yra objektai, kai skai?ius yra prilyginamas vienam bitui, o bito ?enklas ?ymi ar skai?ius yra neigiamas ar teigiamas. Skai?ius vadinamas ?enklu, jei jis yra bito ?enklas, kai nepateikta kitaip. Taip pat ?i?r?ti skai?i? reprezentacija
• ?enklas biologijoje : kai kuri? gyv? b?tybi? po?ymis, nurodantis tam tikras savybes, tinkan?ias konkre?iam individui ar individ? grupei;
• Medicininis ?enklas medicinoje : objektyvus ligos ar sutrikimo ?rodymas, simptomas, kur? pasteb?j? gydytojai, gali nustatyti lig?;
• ?enklas semiotikoje : pagrindinis prasm?s vienetas;
• Informacinis ?enklas : atkreipia d?mes?, konsultuoja, informuoja ar persp?ja ?mones , siekiant i?vengti nelaimi?, avarij? ar katastrof?;
• Eismo ?enklas : ?enklas instruktuoja vairuotojus; taip pat ?i?r?kite: stop ?enklas , grei?io apribojimo ?enklas , p?s?i?j? per?ja . Juo siekiama reguliuoti ir u?tikrinti tinkamas bei saugias s?lygas transporto priemoni? eismui;
• Transporto priemon?s numerio ?enklas : lentel? su transporto priemon?s registracijos numeriu, kur? sudaro skai?i? , raid?i? , kit? simboli? derinys.
• ?enklas ra?yboje : pagrindinis vienetas. Pana??s terminai yra specifiniai simboliai, raid?s ar grafema . Papra??iausias pavyzdys ? kalbos ?enklai, kurie sudaro vis? ab?c?l?;
• Komerciniai ?enklai , apimantys mirksin?ius ?enklus , tokius, kurie b?na parduotuv?je, ?mon?je ar teatre, da?niausiai siekiantys atkreipti d?mes? ar pritraukti ?mones;
• ?enklai istorijoje: ranka ra?ytas vaizdas pasteb?tas ant dokumento parodo autoryst? ir vali?. Taip pat istorini? ?altini? tikrum? ?rodantys objektai, randami archeologini? kasin?jim? metu;
• Rinkodaros ar propagavimo tikslais, ?riftas nurodo bendrojo naudojimo ?enklus, perteikiant ?inut? konkre?iai tikslinei auditorijai.

Krik??ionyb? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?v. Augustinas ir ?enklai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?v. Augustinas buvo pirmas, kuris susintetino klasikin? ir Helenistin? ?enkl? teorijas. Jam, ?enklas yra daiktas, kuris naudojamas i?reik?ti kitus daikt? esm? ir priversti apie juos galvoti ( De Doctrina Christiane [toliau DDC] 1.2.2; 2.1.1). Da?niausiai ?enklai yra ra?ytin?s ir sakytin?s kalbos ?od?iai (DDC 1.2.2; 2.3.4-2.4.5). Nors Dievo negalima ai?kiai i?reik?ti, Augustinas skyr? d?mes? Dievo bendravimui su ?mon?mis ra?to ?enkl? pagalba (DDC 1.6.6). Augustinas suk?r? ir patvirtino klasikines ir Helenistines ?enkl? teorijas. Pagrindinio srauto ?enkl? teorijose, (t. y. Aristotelio ir stoik? teorijos), kuriose d?mesys sutelkiamas ? Ciceron? (106-43 BC, De inventione rhetorica 1.30.47-48) ir Kvantilian? (circa 35-100, Institutio Oratoria 5.9.9-10), kuriose ?enklas buvo laikomas i?vestine priemone. Savo komentare, Aristotelio De Interpretatione Amonijus sak? “pagal filosofo Teofrasto skirstym?, kalbos santykis yra dvejopas, pirmiausia atsi?velgiant ? auditorij?, kuriai kalba ?? t? rei?kia, ir antra, atsi?velgiant ? dalykus, kuriais prane??jas ketina ?tikinti auditorij?” . Jei mes suderiname DDC su ?iuo skistymu, pirma dalis priklauso DDC IV knygai, o antra dalis I?III DDC knygoms. Remiantis ?iomis teorijomis, Augustinas auk?tino savo teologin? ?enkl? teorij?, kuria naudojantis galima daryti i?vad? apie Dievo prot? ?vykiuose ir ?ventojo Ra?to ?od?iuose.

II ir III knyga i? DDC i?vardija visas ?enkl? r??is ir paai?kina, kaip jas interpretuoti. ?enklai yra skirstomi ? gamtos ( nat?ralius ) ir visuotinius ( duomenis ); pastarieji yra padalinti ? gyv?n? ( bestiae ) ir ?mogaus ( homines ); toliau skirstomi ? neverbalinius ( cetera ) ir verbalinius ( verba ); v?liau skirstomi ? sakytinius ?od?ius ( voces ) ir ra?ytinius ?od?ius ( litterae ); pastarieji padalyti ? ne?inomus ?enklus ( signa ignota ) ir dviprasmi?kus ?enklus ( signa ambigua ); ankstesni ir pastarieji yra skirstomi ? konkre?ius ( signa propria ) ir perkeltinius ?enklus ( signa translata ), tarp kuri? ne?inomi perkeltin?s prasm?s ?enklai priklauso pagonims. Papildomai interpretuojant ?inias (Quintilian, Institutio Oratoria 1.4.1-3 and 1.8.1-21), kurios vadovaujasi skaitymo tvarka ( lectio ), teksto kritik? ( emendatio ), paai?kinimu ( enarratio ) ir sprendimu ( iudicium ), ?mogus privalo ?inoti pamatin? kalb? (hebraj? ir graik?) ir pagrindin? informacij? apie ?vent?j? Ra?t? (DDC 2.9.14-2.40.60).

Augustino ?enkl? suvokimas apima kelias hermeneutines prielaidas kaip svarbius veiksnius. Pirma, interpretuotojas turi elgtis nuolankiai, nes tik nuolankus ?mogus gali suvokti ?ventojo Ra?to ties? (DDC 2.41.62). Antra, interpretuotojas turi tur?ti aktyvaus tyrimo dvasi? ir nedvejoti mokytis bei panaudoti pagoni?k? i?silavinim?, siekiant priart?ti prie krik??ionyb?s studij?, nes visa tiesa yra Dievo tiesa (DDC 2.40.60-2.42.63). Tre?ia, interpretuotojo ?irdyje turi b?ti ?skiepyta, ?si?aknijusi ir sukurta meil?, kuri yra viso ?ventojo Ra?to galutinis tikslas (DDC 2.42.63).

?enklas neturi veikti kaip savo paties tikslas ( res significans , DDC 3.9.13). Dievas dav? ?enklus kaip priemones atskleisti save; Krik??ionys turi laikytis hermeneutini? princip?, siekdami suprasti dievi?k?j? aprei?kim?. Net jei ?ventojo Ra?to tekstas yra neai?kus, jis yra prasmingas. Kadangi tekstas yra neai?kus, jis neleid?ia mums tapti i?did?iais, kelia m?s? intelekt? (DDC 2.6.7), gr?dina m?s? tik?jim? aprei?kimo istorija (DDC 3.8.12), ir tobulina m?s? prot?, kad jis b?t? tinkamas ?vent?j? sl?piniams (DDC 4.8.22). Ai?kinant ?enklus, vis? pirma reikia ie?koti tiesiogin?s, o tik v?liau ? perkeltin?s prasm?s (DDC 3.10.14-3.23.33). Augustinas si?lo naudoti hermeneutin? princip?, kai neai?kias ?ventojo Ra?to eilutes reikia ai?kinti remiantis ai?kiomis ir paprastomis eilut?mis, kurios suformuotos i? “scriptura scripturae interpres” (?ventasis Ra?tas yra ?ventojo Ra?to vert?jas) reformacijos laik?. Be to, jis ?veda septynias taisykles i? Tikoniaus donatist? interpretavimo neai?ki? Biblijos prasm?, kuri parodo savo savitum?, kad visa tiesa priklauso Dievui (DDC 3.3.42-3.37.56). Siekiant tinkamai taikyti Augustino hermeneutik? ?enklams ?iais laikais, turi b?ti ?trauktas kiekvienas teologijos skyrius ir naudojami tarpdisciplininiai metodai. ^[1]

Simboliai krik??ionyb?je [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis ?enklas krik??ionyb?je yra kry?ius. Tai fig?ra, kuri sudaryta i? dviej? susikertan?i? tiesi?. ?is simbolis turi daug reik?mi?, ta?iau pagrindine galima ?vardyti Kristaus ka?i? ? nukry?iavim?. Krik??ionyb?je egzistuoja daug skirting? kry?i?, ta?iau pagrindiniais galima laikyti lotyni?k?j?, graiki?k?j? ir sta?iatiki? kry?ius. Be kry?iaus, krik??ionyb?je svarb?s simboliai yra balandis, ?uvis, akis trikampyje ir trys ?e?etai. Balandis simbolizuoja nakltyb?, taik?, laim?, o kai kuriose kult?rose ir nelaim?. Religiniame mene balandis laikomas ?ventosios Dvasios simboliu. ?uvis yra vienas seniausi? krik??ionyb?s simboli?. Ji buvo laikoma pirm?j? krik??ioni? simboliu. Graiki?kai ?uvis vadinama ichtys, o ?ios penkios raid?s gali b?ti tokia formuluot?: Jesous Christos Theos Yios Soleter (J?zus Kristus Dievo S?nus I?ganytojas). Akis trikampyje simbolizuoja ?vent?j? Trejyb? ? Diev? T?v?, Dien? S?n? ir Diev? ?vent?j? dvasi?. Skai?ius trys, daugelyje religij? laikomas ?ventu, turinti gimimo ir gyvenimo; proto, k?no ir sielos; praeities, dabarties ir ateities reik?mes. Kiekvienas trikampio kampas vaizduoj? asmen? i? ?ventosios Trejyb?s, o akis trikampio viduje ? Dievo ak?, nuolat visus serg?jan?ia. Trys ?e?etai tapatinami su ??tonu (velniu). Jis yra po?emi? valdovas, pas kur? po mirties patenk? nusid?j?li? sielos.

?enklai mitologijoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?enklai labai svarb?s ir mitologijoje. J? pastebima itin daug ir ?vairi?, turin?i? skirtingas reik?mes. Pagrindiniai ?enklai mitologijoje yra:

• Saul? : tautosakoje buvo vadinama motin?le, rat? va?ny?iotoja, balta avele. Da?niausiai ji vaizduojama kaip mergel? ar moteris, kuri avi sidabro kurpait?mis, ir yra pasipuo?usi raudon? papar?io ?ied? vainiku. Saul? buvo laikoma gyvyb?s teik?ja, M?nulio ?mona ar seserimi.
• ?irgas : daugiausiai dominavo liaudies mene. Tik?ta, kad arklys tur?jo dievi?kos galios, bei savyje slypin?ios vaisingumo j?gos. ?is simbolis buvo laikomas dvyni? kultu, kuris siejamas su Saule ir jos devyniais ?irgais A?vieniais.
• ?ulinys : rei?k? pasaulio simetrij?. Jo vandenyje atsispindi pasaulio medis ? Anapus. Tai buvo ir ugnies ?enklas. Taip pat, ?ulinys buvo laikomas ??em?s akimi“- anga ? po?emio karalyst?.
• Pauk?tis : buvo siejamas su nuolatiniu jud?jimu ir rei?k? ry?? tarp dangaus ir ?em?s. Vieni pauk??iai buvo laikomi vaisingumo ir derlingumo simboliais (gulb?, gaidys), o kiti ? mirusi?j? siel? buveine (gegut?, balandis, lak?tingala, sakalas). Du besikapojantys gaid?iai ? rudens lygiadienio simbolis, susij?s su ?altojo ir ?iltojo laiko prie?prie?a. Taip pat gaidys buvo laikomas tvarkos simboliu, ta?iau pagrindin? ?io simbolio reik?m? ? vaisingumas.
• Elnias devyniaragis : tai senov?s lietuvi? mitologin? b?tyb?, kuri savo raguose ne?a dangaus k?nus. Kadangi nuo m?nulio prie?pilnio iki pilnaties yra devynios paros, tod?l elnias buvo pavadintas devyniaragiu. Elnio simbolis buvo garbinamas kaip totemas, o lietuviai j? laik? Dievo tarnu, bei tik?jo, kad elnias gali nukreipti ligas ir apsaugoti ?mones nuo potvynio.
• ?altys : tai nam?, ?idinio, mirusi? prot?vi?, gerov?s, sveikatos ir vaisingumo dievyb?. ?alt? laik? ger?ja nam? dvasia, glob?ju ir gydytoju. Jis buvo priskiriamas prie antgamtini? b?tybi?. Taip pat, ?al?iai buvo laikomi vaisingumo, ?em?s derlingumo ir saul?s simboliu. Mitologijoje galima rasti pagrindin? ?al?io funkcij? ? teikti gerov? namams, kuriuose jie gyvena.
• Kirvis : simbolizuoja dangaus-dievyb?s j?g?, tai akmens am?iaus palikimas. Buvo tikima, kad kirvis yra geriausiais ginklas prie? velni?. Lietuvi? mitologija priskiria kirv? dangaus dievui Perk?nui, slavai ? j? skiria Perunui, germanai ? Torui, rom?nai ? Jupiteriui, indai ? Indrai, o hetitai ? Te?ubui.
• M?nulis : buvo vadinamas jaunikai?iu, ponai?iu, laim?s ne??ju. Jaunas m?nulis buvo vaizduojamas kaip dubens kra?tas, raguolis ar duonos riek?. Senas m?nulis (del?ia) laikytas mirusi?j? glob?ju. Senov?s lietuviai M?nul? laik? moterimi ir vadino Lela Menelia. M?nulis laikytas nakties valdovu, matuojan?iu laik?. Taip pat, m?nulis buvo laikomas nakties ?ibintu, kuris i?bla?kydavo tams? ir joje slankiojan?ias pikt?sias b?tybes.
• ?vaig?d?s: mitologijoje buvo minimos septynios Saul?s dukros ? ?vaig?d?s (dabar ?inomos kaip septynios pagrindin?s planetos). ?vaig?des laik? gyv?j? ?moni? v?l?mis. Buvo tikima, kad, kai ?mogus u?miega, ?si?iebia jo ?vaig?d? ir ant jos u?kabinamas gyvasties si?las, o kai ?mogus mir?ta ? ?vaig?d? nukrisdavo ir si?las nutr?kdavo, o ?mogaus v?l? i?skrisdavo Pauk??i? taku. Segmentin? ?vaig?d? (?e?iakamp? ?vaig?d?) laikyta saul?s ir ?viesos simboliu, kuris buvo ?inomas dar senov?s Mesopotamijoje ir Indijoje.
• Pasaulio medis : formavo ?mogaus gyvenimo esm?, nor? tobul?ti, siek? geriau suprasti g?r? ir blog? bei mok? paklusnumo. Medis sudarytas i? trij? dali?: ?akn? ? rei?kian?i? po?em?, kamieno ? ?em?s ?enklo, ir ?ak?, vir??n?s ? dangaus. Taip pat, pasaulio medis buvo siejamas su laiku: praeitimi, dabartimi ir ateitimi, bei gyvyb?s evoliucija: atsiradimu, augimu ir i?nykimu. Lietuvi? med?io prototipu buvo laikomas ??uolas, uosis ir pu?is.
• Svastika : kry?iaus pavidalo dinami?kas Saul?s, Perk?no, j?gos, ugnies ir judesio ?enklas. Senov?s Rytuose svastika simbolizavo derlingum?, saul? ir ?aib?, o gele?ies am?iuje ? auk??iausi? vald?i?. Baltai svastik? siejo su laime, g?riu ir ?viesa. Svastika b?na dviej? r??i?: su judesiu ? de?in? ir ? kair?.
• Augaliniai motyvai : da?niausiai simbolizuodavo vyri?kojo dangaus prado ir ?em?s s?veikoje atsinaujinan?i? gyvyb?. Egl? buvo laikoma gyvyb?s am?inumo simboliu, rei?kian?iu dorum?, tvirtum?, garbingum?, derlingum? ir nemirtingum?. Baltai tik?jo, kad po mirties ?mogaus siela pereina ? augalus: vyr? ? ? ??uolus, ber?us, uosius, o moter? ? ? liepas ir egles.

?enklai muzikoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?enklai ir simboliai yra svarb?s daugelyje sri?i?. Viena i? j? ? muzika. Vis? pirma, tai muzikos gars? vaizdavimo priemon?, kuria u?ra?oma muzikin? kalba. Pagrindiniai muzikos ?enklai yra natos. Jos b?na skirting? r??i?:

• Sveikoji nata ? t?siama keturis judesius;
• Pusin? nata ? t?siama du judesius;
• Ketvirtin? nata ? t?siama vien? judes?;
• A?tuntin? nata ? t?siama pus? judesio;
• ?e?ioliktin? nata ? t?siama ketvirtadal? judesio.

Be nat?, muzikoje dominuoja simboliai, kuriais u?ra?omas nat? auk?tis ? tonas. Pagrindiniai simboliai sudaro gam? ? nuosekli? gars? eil? vienos ar keli? oktav? ribose.

Skaitmeniniai nat? pavadinimai: do, re, mi, fa, sol, la, si, do.

Raidiniai nat? pavadinimai: C, D, E, F, G, A, H, C.

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Alexander J. C. 2010. Faktai-?enklai ir kult?ros sociologija, arba Kaip prasm?s k?rimas i?laisvina socialin? vaizduot? i? Sociologija. Mintis ir veiksmas . ISSA 1392-3358.
• Ambraziejien? R. ?enklai. ?vaizdiniai. Simboliai. Kaunas: Kauno tautin?s kult?ros centras. ISBN 9955-9316-2-0 .
• Kardelis N. 2005. Simbolis kaip dalis ir visuma i? Filosofija, Sociologija . Nr. 1, p. 2-14. Vilnius: Lietuvos moksl? akademija.
• Lomas R. Mason? simboliai galia ir paslaptys. Antra dalis: praktinis mason? simboli? vadovas. Alma littera.
• Vaitkien? D. 2002. Muzikos teorijos pagrindai. Konspektas. Alytus.
• Vilniaus Universitetas A. J. Greimo centro studijos. 2012. Semiotika. Trys semiotikos. Baltos lankos.

Viki?odynas

Laisvajame ?odyne yra terminas ?enklas

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]