?emapelk? ( eutrofin? pelk? ) ? pelk? , susidariusi pa?em?jime, jos pavir?ius lygus arba ?dub?s. ?emapelk?s tyvuliuoja e?er?, upi? pakrant?se, ?lapumose.

?emapelk?s maitinamos tiek krituliais, tiek mineralini? med?iag? kupinu po?eminiu vandeniu . Tod?l ?ios pelk?s yra eutrofin?s. ?emapelk?s pavir?ius yra ?gaubtas (centrin? dalis yra ?emiau u? periferin?), kartais lygus. Kur ? pavir?i? i?eina ?altiniai, ?emapelk?s gali susidaryti netgi aridin?mis s?lygomis. ^[1]

?emapelki? r?g?tingumas gana ma?as, o durpi? sluoksnis ne itin storas, tod?l po?eminiai augal? organai gali i?sid?styti tiek mineraliniame grunte, tiek durpi? sluoksnyje. Kai pakanka mineralini? maisto med?iag? ir vanduo gali nutek?ti, Lietuvoje paprastai tarpsta mi?ko, kr?myn? ar ?oli? ?emapelk?s. Jei vanduo u?sistovi, ?sivyrauja kiminai (baltosios samanos) ir pradeda spar?iau stor?ti durpi? sluoksnis. D?l to pradeda keistis augalija.

?emapelk?s, ypa?, esan?ios salpose , atlieka svarb? reguliacin? vaidmen?: suma?ina potvynius, saugo vandens telkinius nuo tar?os, erozijos. ^[1]

Augalija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?emapelk?s, palyginti su kitomis pelk?mis, pasi?ymi ?vairesne augalija, da?nai b?na u?augusios kr?mais, med?iais ( raistas , lieknas ).

Mi?ko ?emapelk?s, paplitusios visoje Lietuvoje, ?prastai yra juodalksnynai su ve?liu med?i? ardu, kur? papildo paprastoji egl? ir ber?ai . Pasitaiko pavieni? karkl? , ?altek?ni? kr?m? bei brukni? , m?lyni? ir kt. kr?mok?ni? . ?ia ve?i stambios daugiamet?s ?ol?s: pelkin? vingioryk?t? ( Filipendula ulmaria ), did?ioji dilg?l? ( Urtica dioica ) geltonasis vilkdalgis ( Iris pseudacorus ). Gausu ir smulkesni? augal?: pelkin? puriena ( Caltha palustris ), pelkinis ?inginys ( Calla palustris ), paprastoji ?iling? ( Lysimachia vulgaris ), karklavijas ( Solanum dulcamara ). Juodalksnynams b?dinga ?alioji samana  ? pelkin? dygut? ( Calliergonella cuspidata ).

?emapelki? medynuose gali augti ir vaistinis valerijonas ( Valeriana officinalis ), pelkinis saliavas ( Peucedanum palustre ), balinis asi?klis ( Equisetum fluviatile ), paprastasis pelkiapapartis ( Thelypteris palustris ) ir daugelis kit? augal?. B?dingi mi?ko ?emapelki? kiminai yra garbanotasis kiminas ( Sphagnum squarrosum ) ir kutuotasis kiminas ( S. fimbriatum ).

Karklai gali sudaryti atskiras ?emapelki? kr?myn? bendrijas ? pilkuosius karklynus, kuriuose taip pat gausu ?oli? ir saman?. Pilkieji karklynai paplit? visoje Lietuvos teritorijoje, ta?iau dideli? plot? nesudaro.

?olin?s ?emapelk?s da?nai yra viksvynai. Kartu su viksvomis ?olin?se ?emapelk?se ve?i ir kitos daugiamet?s hidrofilin?s (m?gstan?ios dr?gm?) ?ol?s. ?iose pelk?se da?nai auga pelkinis skiautal?pis ( Epipactis palustris ), pla?ialapis ?vylys ( Eriophorum latifolium ), alpinis vik?ris ( Juncus alpinoarticulatus ) ir kiti augalai. ^[2]

R?g?tesni? ?emapelki? augalija yra skurdesn?, o karbonatingose (?armingose) ?emapelk?se ve?i ?vairiar???s ?ol?s. ?i buvein? yra svarbi gamtosaugos po?i?riu, kadangi jose auga nema?ai ret? r??i? augal?. ^[3] ? Lietuvos raudon?j? knyg? ?ra?yti rakta?ol? pelen?l? ( Primula farinosa ), vabzd?ia?dis augalas paprastoji tukl? ( Pinguicula vulgaris ), ?vair?s gegu?raibiniai ( Orchidaceae ) ir kiti saugomi augalai.

Gyv?nija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?emapelk?se ?sikuria ?vair?s paupi?, pae?eri? pauk??iai ( tilvikai , perk?no o?eliai , grie?l?s , gyvena vandeniniai pel?nai, bebrai. ^[4]

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Viena did?iausi? ?emapelki? yra i?likusi ?uvinto pelk?s pietin?je dalyje. ^[4] Kitos didel?s ?emapelk?s: Baltosios Vok?s pelk? , Tytuv?n? tyrelis , Pravir?ulio tyrulis .

?emapelk?s paplitusios visose geografin?se juostose: nuo tundros iki dykum?. ?emapelk?s labai nukent?jusios nuo ?moni? veiklos: daug kur nusausintos melioruojant, kasant durpes. ^[1]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]