한국   대만   중국   일본 
Biblija ? Vikipedija Pereiti prie turinio

Biblija

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta i? puslapio ?ventasis Ra?tas )
Krik??ionyb?
    ?iam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorod? ? patikimus ?altinius .
J?s galite pad?ti Vikipedijai ?ra?ydami tinkamas i?na?as ar nuorodas ? patikimus ?altinius .
Gutenbergo Biblija

Biblija ( gr. βιβλ?α ? ?knygos“) ? krik??ioni? ?ventasis ra?tas, j? taip pat vadinamas Dievo ?od?iu arba ?ventuoju Ra?tu , ?vairi? autori? ra?t? rinkinys, religin?s dogmatikos ir pamald? pagrindas, sudarantis ?yd? tik?jimo pagrind?. Dalis Biblijos ( Senasis Testamentas ) yra kil?s i? jud?j? religijos, tod?l taip pat yra ?yd? ?ventoji knyga.

Biblija i? prad?i? vadinti ?vairi? redakcij? ?knyg?“ (graiki?kai biblia ) rinkiniai i? Palestinos ir Artim?j? Ryt? regiono, sukurti ma?daug 1200 met? laikotarpiu ir kanonizuoti jud?j? bei krik??ioni?. Knygos para?ytos ?vairiausiomis kult?rin?mis ir istorin?mis aplinkyb?mis, gana nevienodu stiliumi ir skirtingomis kalbomis. Skeptikai mano, kad kai kurios istorijos, pvz., apie Pasaulio tvan? , yra paremtos ?umer? mitu, kuris minimas prie? 2 t?kstan?ius met? iki Biblijos para?ymo. Tiesa, n?ra ai?ku, kuria versija gal?jo remtis Biblijos autoriai, kadangi egzistuoja dar bent trys ?io mito versijos (?umer?, akad? ir babilonie?i? ) iki Biblijos.

Biblijos strukt?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?iais laikais Biblija paprastai vadinamos dvi nevienodos apimties knygos:

Jud?jai ?ventu pripa??sta tik pirm?j? Biblijos dal? ? Sen?j? Testament?, krik??ionys ir antr?j? dal? ? Nauj?j? Testament?.

Tanachas ? taip ?ydai vadina Sen?j? Testament? ? yra judaizmo ?ventasis ra?tas. Jame jau?iama tautos istorija ir religin? mintis, duoti ?vair?s pamokymai ir ?statymai. Para?ytas hebraj? ir aram?j? kalbomis.

Naujasis Testamentas ? tai 27 krik??ioni? veikalai para?yti I a. tuo metu vartota graik? kalba, dauguma j? labai trumpi. ?i? knyg? sudaro 4 Evangelijos, skirtingais aspektais nu?vie?ian?ios J?zaus gyvenim? ir mokym?, kartu su Apa?tal? darbais (para?ytais tuo pa?i? stiliumi - galb?t ir to paties autoriaus - kaip ir Luko Evangelija) ? juose pasakojama apie pirmuosius 30 krik??ioni? Ba?ny?ios gyvavimo met?. Taip pat ? 13 Apa?talo Pauliaus lai?k?, kurie buvo para?yti ?vairioms ba?ny?ioms ir asmenims; 8 kit? pirm?j? krik??ioni? vadov? lai?kai; galiausiai Aprei?kimas Jonui ? reg?jim? knyga, sukurta ?yd? apokaliptin?s literat?ros pavyzd?iu.

Lietuvi?ka Biblija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Biblijos fragmentai ? lietuvi? kalb? tur?jo b?ti prad?ti versti po Lietuvos krik?to (be j? ne?sivaizduojama pati christianizacija). [1] Remiantis am?inink? pasakojimais, pirmasis Biblij? ? lietuvi? kalb? vert? Stanislovas Rapolionis , ta?iau jo vertimas nei?liko. Biblija prad?ta versti i? liuteroni?ko varianto. Pirmieji ?ventojo Ra?to vertimai [2] buvo padaryti pa?ioje pirmojoje lietuvi?koje knygoje ? Martyno Ma?vydo ?Katekizme“. Jame i?verstos dvi psalm?s , taip pat Naujojo Testamento fragmentai. 1579 m. Baltramiejus Vilentas lietuvi?kai pirmasis i?leido evangelijas. Pirmasis vis? Biblij? ? lietuvi? kalb? 1579 ? 1590  m. i?vert? liuteron? kunigas Jonas Bretk?nas (1536?1602). Pirmieji kataliki?ki vertimai padaryti M. Dauk?os ?Katekizme“ (1595 m.) ir ?Postil?je“ (1599 m.), reformat? ? 1598 m. M. Petkevi?iaus ?Katekizme“. Visas ?ventasis Ra?tas lietuvi?kai prad?tas leisti 1657?1659 m. Londone (reformat? kunigo S. B. Chilinskio vertimas), ta?iau leidimas nebaigtas.

1735 m. Karaliau?iuje i?leistas bendras reformat? ir liuteron? Biblijos vertimas, pavadintas dr. Jono Jok?bo Kvanto (1686?1772 m.) vertimu. J? rengiant prisid?jo J. Berentas , K. Milkus. V?liau jis buvo ne kart? tobulinamas: 1755 m. pasirod? A. ?imelpenigio suredaguotas antras leidimas, 1816 m. ir 1824 m. L. R?zos perredaguoti tre?ias ir ketvirtas leidimai. 1853 m. ir 1865 m. i?leisti F. Kur?ai?io leidimai. Ir v?liau, net iki XX a. vidurio protestant? Biblija, i?leista Vokietijoje ar Anglijoje buvo laikoma R?zos ir Kur?ai?io i?versta.

1911?1937 m. ?e?iais tomais i?leistas arkivyskupo dr. Juozapo Skvirecko (1873?1959) Biblijos vertimas.

1961 m. Brit? ir u?sienio kra?t? Biblijos draugija Londone i?leido lietuvi? teologo, filosofo, profesoriaus Algirdo Jur?no i?verst? Nauj?j? Testament? (i? graik? kalbos) ir psalmes (i? hebraj? kalbos). ?? leidin?, pasi?ymint? vertimo tikslumu, spausdina ?vairios Vakar? krik??ioni?kos organizacijos. Jis yra pla?iai paplit?s ir Lietuvoje. 1996 m. i?leista kita ?io Naujojo Testamento redakcija. 2000 m. i?leido viso ?ventojo Ra?to vertim? i? hebraj?, aram?j? ir graik? kalb?.

1972 m. Lietuvoje i?leistas kun. ?eslovo Kavaliausko parengtas Naujojo Testamento vertimas, kuris dabar naudojamas beveik visuose Biblijos leidimuose lietuvi? kalba.

Pasinaudojus metodist? kunigo Kosto Burbulio (1903?2001 m.) Biblijos vertimu, 1996 m. buvo i?leistas ? Tik?jimo ?od?io “ Biblijos leidimas. 2010 m. dienos ?vies? i?vydo jau ?e?tasis paredaguotas ?ios Biblijos leidimas.

1998 m. Lietuvos vyskup? konferencija i?leido ?vent?j? Ra?t?, sudaryt? i? skirting? vertim? ? A. Rub?io Senojo Testamento vertimas buvo sujungtas su ?. Kavaliausko Naujojo Testamento vertimu. Tokiu pat pagrindu 1999 m. Lietuvos Biblijos draugijos paredaguotas buvo i?leistas pirmasis ekumeninis lietuvi?kas ?ventojo Ra?to leidimas. ?iuo metu jis pla?iai naudojamas katalik? ir protestant? tarpe.

2000 m. i?leistas liuteron? kunigo dr. A. Jur?no verstas visas ?ventasis Ra?tas, kuris pasi?ym?jo pa?odiniu vertimu.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]


Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo