?veicarijos istorija

?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius .
J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.


?veicarijos istorija
?veicarijos prie?istor?
Keltai
Romos imperija ( Helvetija , Retija )
Burgund? karalyst?s
Frank? imperija ( Auk?t. Burgundija )
?ventoji Romos Imperija
Senoji konfederacija
A?tuoni kantonai > Trylika kanton?
Reformacija ?veicarijoje
Ancien Regime ( 1648 ? 1798 )
Napoleono era ( 1798 ? 1847 )
Federacin? valstyb? ( 1848 ? 1914 )
Pasaulini? kar? metais
?iuolaikin? istorija

Nuo 1848 m. ?veicarijos Konfederacija yra federacin? valstyb? su santykinai autonomi?kais kantonais . Kai kurie i? kanton? konfederacijos sud?tyje yra daugiau nei 700 met?. I? dalies galima teigti, jog jie yra vieni seniausi? i?likusi? respublik?.

Istorijos ?altiniuose laikotarpis iki 1291 m. apra?omas apibendrinant ?vykius, vykusius ?iuolaikin?s ?veicarijos teritorijoje, o nuo 1291 m. pagrindinis d?mesys skiriamas Konfederacijai, kuri? i? prad?i? sudar? tik trys kantonai (?iuo metu priklausantys centrinei ?veicarijos daliai). ?i pirmin? konfederacija pl?t?si, kol 1815 metais pasiek? dabartines ?veicarijos ribas.

Prie?istor? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?veicarijos genez? siejama dar su Julijaus Cezario laikais apra?ytais Gal? karais . Iki tol vykusi? raid? galima spr?sti tik i? archeologini? radini?.

I? paleolito yra i?lik? radiniai, rodantys, kad ?ia olose gyventa neandertalie?i? ( Wildkirchli , Wildenmannlisloch ).

Ilg? laik? ?veicarija buvo padengta ledyno ir negyvenama. Tik apie 22 000 met? pr. m. e. prasid?jus at?ilimui ?emumos ? ?iaur? nuo Alpi? v?l buvo apgyvendintos, ??kart Madleno kult?ros med?iotoj?-rink?j?.

Neolite dabartin?s ?veicarijos teritorija jau buvo santykinai tankiai apgyvendinta.

Ankstyvoji istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje ?veicarijos ankstyvoji istorija .

Apie 1500 m. pr. m. e. dabartin?s ?veicarijos teritorijoje apsigyveno kelt? gentys, vakarin?je dalyje ?sik?r? helvetai , o rytiniuose ? retai .

58 m. d?l besit?sian?io german? spaudimo, bijodami b?ti izoliuoti nuo kit? kelt?, helvetai nusprend? persikelti ? vakarus, ? Ronos sl?n?, ta?iau Julijus Cezaris, tuometinis Narbono Galijos prokonsulas, sumu?? helvetus Bibraktos m??yje (58 m. pr. m. e.) ir privert? gr??ti atgal. Ilgainiui rom?nai ?m? valdyti vis? Alpi? region?, o senasis kelt? elitas buvo romanizuotas. Rom?n? administracinis centras buvo Aventikas ( Aventicum ).

259?260 m. per pasienio ?tvirtinimus prasiver?? alemanai nusiaub? daug rom?n? miest? ir gyvenvie?i?, ta?iau ?veicarijoje nepasiliko. Reinas IV a. v?l tapo Romos imperijos siena ir gyvenviet?s dabartin?s ?veicarijos teritorijoje buvo atkurtos.

401 m. rom?n? kariuomen? paliko Reino gynyb? ir pasitrauk? pie?iau Alpi? ; taip rom?nai fakti?kai paliko ir Retijos bei Helvetijos provincijas. Didel? dalis gyventoj? taip pat pasitrauk? ? pietus arba ? Alpes. I? rytini? Alp?s sri?i? nebuvo tokios ry?kios migracijos ? jose iki ?iandien kalbama lotyn? kalbos dialektais ? retoroman? kalba .

Pirmieji krik??ionyb?s p?dsakai ?veicarijoje pastebimi jau III a. , nors iki IV a. prad?ios tai t?ra tik pavieniai atvejai. Rytin?je ?veicarijos dalyje atskiros krik??ioni? bendruomen?s buvo dar rom?n? laikais (pvz., Arbone), bet dominavo pagonys alemanai.

Kai VII a. prie Bodenz? e?ero ( vok. Bodensee ) atvyko keliaujantys airi? vienuoliai, j? krik??ionyb?s platinimo pastangos sutiko stipr? pasiprie?inim?, nes vietiniai gyventojai garbino diev? Vodan?.

443 m. ?alies rytuose ?sik?r? burgundai . Jie buvo asimiliuoti gal?-rom?n? gyventoj? ir ?ia i?liko lotyn? kalba , tod?l iki ?iol ?veicarijoje paplitusi pranc?z? kalba , kuri yra viena i? oficiali? konfederacijos kalb?.

VI a. pabaigoje ? centrin? ir rytin? ?alies dal? pama?u k?l?si alemanai, kurie kra?te greitai prad?jo vyrauti ir kalb?jo aleman? dialektais.

Burgund? dominavimas buvo trumpas: 534 m. juos nugal?jo frankai ir prijung? prie savo karalyst?s. Karoling? dinastijos laikotarpiu suklest?jo feodalin? sistema, vienuolynai ir vyskupyst?s tapo svarbiu vald?ios palaikymo pagrindu.

843 m. Verdeno sutartis vakarin? dabartin?s ?veicarijos dal? priskyr? Lotaringijai , o rytin? ? rytinei Liudviko Vokie?io karalystei, kuri v?liau tapo ?vent?ja Romos imperija .

X a. Karoling? vald?ia susilpn?jo: sarac?nai nusiaub? Val?, o madjarai ( vengrai ) 917 m. sugriov? Bazel? ir 926 m. Sankt Galen?. Tik po Otono I pergal?s prie? madjarus 955 m. Lechfeldo m??yje ?veicarijos teritorijos buvo v?l ?jungtos ? imperij?.

XII-ame am?iuje C?ringeno kunigaik??iams buvo suteikta vald?ia burgund? teritorijoms, kurios ap?m? vakarin? dabartin?s ?veicarijos dal?. Jie ?k?r? daug miest?, ?skaitant Frib?r? (1157 m.) ir Bern? (1191 m.).

Valdant Hohenstaufen? dinastijai Alpi? per?jos Retijoje ir Sankt Gothardo per?ja ?gavo didesn? reik?m?. Ypatingai Sankt Gothardo per?ja tapo labai svarbiu tiesioginiu keliu per kalnus. Uri (1231 m.) ir ?viucas (Schwyz; 1240 m.) gavo Reichsfreiheit teises. Did?ioji dalis Untervaldeno ( Unterwalden ) teritorijos priklaus? vienuolynams, kurie ?ias teises tur?jau jau anks?iau.

Po Kyburg? ( Kyburg ) dinastijos i?mirimo XIII a. Habsburgams atiteko did?ioji dalis teritorijos ? pietus nuo Reino, o per s?kming? vedyb? politik? Habsburgai taip pat i?sipl?t? ? Lencburgeri? ( Lenzburger ) ir C?ringen? valdas dabartiniuose ?viuco, Nidvaldeno, Galrus ir Ci?richo kantonuose.

Rudolfas I Habsburgas, kuris tapo ?ventosios Romos imperijos imperatoriumi 1273 m. at?auk? ?Mi?ko kantonams“ Uri, ?viucui ir Untervaldenui suteiktas imperijos teises ir laisves ( Reichsfreiheit ), ir jie prarad? savo nepriklausom? status?, buvo prad?ti valdyti per vietininkus.

Senoji konfederacija (1291?1523) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Senoji ?veicarijos konfederacija .

1291 m. rugpj??io m?n. Uri, ?viuco ir Untervaldeno kantonai (vadinamieji ?pirmieji kantonai“) sudar? gynybin? sutart? nukreipt? prie? Habsburgus. Pirm?j? kanton? s?junga sutvirtinta Federacin?je Chartijoje, dokumente, kuris grei?iausiai sudarytas jau po ?vykusio fakto, XIV am?iuje .

1315 m. Austrijos kunigaik?tis Leopoldas ?siver?? ? konfederacij?, susid?r? su valstie?i? armija Morgarteno m??yje lapkri?io 15 d. ir j? pralaim?jo. Po ?ios pergal?s konfederacijos nariai atnaujino savo s?jung? pasira?ydami Brunnen sutart? 1315 m. gruod?io 9 d. sudaryta vokie?i? kalba ?i sutartis galiojo iki pat Helvetijos Respublikos ?k?rimo 1798 m.

Pergal? 1315 m. Morgarteno m??yje fakti?kai rei?k? nepriklausomyb?s i?kovojim? i? Habsburg?. Siekdama i?saugoti savo nepriklausomyb? nuo Habsburg? 1332 m. prie konfederacijos prisijung? Liucerna, 1351 m. Ci?richas. Cugo miestas buvo nusiteik?s u? Habsburgus, o jo apylink?s prijaut? konfederacijai. Po apsiausties Cugas buvo u?imtas ir 1352 m. Zugo miestas ir apylink?s priimtos ? konfederacij? .

1353 m. prie konfederacijos prisijung? Berno miestas. Taip susidar? ?Senoji S?junga“ i? a?tuoni? valstybi? , kuri gyvavo beveik per vis? XV am?i?, nors Ci?richas ir buvo i?mestas i? federacijos 1440-aisiais d?l teritorinio konflikto d?l Togenburgo (Toggenburg). Habsburgai dar du kartus band? nugal?ti konfederacij? ir abu kartus jiems nepavyko: 1386 m. Habsburgai pralaim?jo Sempacho m???, o 1388 m. Naefelso m???. ?ios dvi pergal?s konsolidavo a?tuoni? kanton? s?jung? ir 1393 m. buvo pasira?yta Sempacho sutartis nusta?iusi ?vairias elgesio normas ir konflikt? sprendimo b?dus.

Po to ?veicarijos kantonai u?sitikrino tam tikr? nepriklausomyb? nuo vietini? feodal?, ta?iau liko ?ventosios Romos imperijos sud?tyje; per XV am?i? konfederacija pl?t?si u?kariaudama kaimynines teritorijas ir sudarydama s?jungas su daugeliu kaimynini? teritorij? (Apenzell, Valis, Saint-Gall).

1474?1478 m. vyko ?veicar? s?junginink? karas su Burgundijos kunigaik??iu Karoliu. Po to, kai bernie?iai u??m? Burgundijai priklausant? Savojos Vaud (Waadt) miest?, Burgundijos kunigaik?tis suorganizavo karin? ?yg?. Po Grandson apsiausties 1476 kovo 2d. kunigaik??io kariuomen? buvo sumu?ta Grandson m??yje ir priversta b?gti. S?jungininkams atiteko mil?ini?kas grobis, nes tuo metu turtingiausias Europos kunigaik?tis prabangos neatsisak? net ir kariniame ?ygyje. Po keli? m?nesi? Karolis apsiaut? Murteno miest?, kur 1476 bir?elio 22 d. jo samdini? kariuomen? buvo sumu?ta Murteno m??yje. 1477 m. sausio 5 d. Burgundijos kunigaik?tis Karolis ?uvo m??yje prie Nancy.

Po pergali? prie? Burgundijos kunigaik?t? bei ?veicar? samdini? s?km?s federacija ?gavo daug galios ir turto.

Po ?veicar? pergal?s kare prie? ?vabijos lyg? Bazelio taika su Maksimilijonu I (1499 m.) buvo de facto ?tvirtinta nepriklausomyb? nuo ?ventosios Romos imperijos.

1418 m. ? s?jung? ?stojus Zoloturnui (Solothurn) ir Frib?rui, 1501 m. Bazeliui ir ?afhauzenui (Schaffhausen) ir 1513 m. Apenceliui (Appenzell), s?junga prasipl?t? iki trylikos kanton?.

1506 m. popie?ius Julijus II prad?jo samdyti ?veicar? sargyb? Cohors Helvetica , kuri tebetarnauja Vatikane iki ?i? dien?. Federacijos pl?timasis buvo sustabdytas ir nenugalimumo reputacija, ?gauta ankstesni? kar? metu, paneigta tik 1515 m. ?veicarams pralaim?jus Marignano m??? su pranc?zais.

Reformacija (1523?1648) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Reformacija ?veicarijoje .

?veicarija tapo antr?ja ?alimi Europoje, kur Reformacija buvo pla?iai remiama. Ulrichas Cvinglis (Huldrych Zwingli) 1518 m. buvo i?rinktas Did?iojo Minsterio ba?ny?ios kunigu. Cvinglio reformacija 1523 m. buvo palaikyta magistrato ir Ci?richo gyventoj?, o tai stipriai paveik? Ci?richo vie??j? gyvenim? ir valstybinius reikalus. I? Ci?richo reformacija plito ? kitus penkis ?veicarijos kantonus, o kiti penki tvirtai i?liko i?tikimi katalikybei . Tai suk?l? karus tarp kanton? ( Kappeler Kriege ) 1529 m. ir 1531 m., kuri? metu Cvinglis mir? m??io lauke. Po ?i? kar? buvo pasiektas kompromisas: Ci?richas, Bernas, Bazelis, ?afhauzenas ir dalis Graubiundenas lieka reformuoti; pirmieji kantonai, Liucerna, Cugas, Zoloturnas ir Frib?ras lieka kataliki?kais. 1541 m. Jonas Kalvinas ?ved? reformacij? ?enevoje.

Trisde?imtme?io karo metu ?veicarija santykinai i?liko ?taikos ir klest?jimo oaze“ karo draskomoje Europoje, grei?iausiai d?l to, kad visos did?iosios Europos valstyb?s priklaus? nuo ?veicar? samdini?.

Ancien Regime (1648?1798) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje ?veicarijos Ancien Regime .

Pagal Vestfalijos taikos sutart? (1648 m.) ?veicarija teisi?kai tapo nepriklausoma nuo ?ventosios Romos imperijos .

1653 m. Liucernai, Bernui, Zoloturnui (Solothurn) ir Bazeliui priklausiusi? teritorij? valstie?iai sukilo d?l valiutos nuvertinimo ( Bauernkrieg ). Sukil?liai apsiaut? Liucern? ir Bern?, bet buvo pasiektas kompromisas ir smurto protr?kis sustabdytas. Socialin? ir konfesin? ?tampa i?liko ir dar prasiver?? Villmergen’o m??iuose 1656 m. ir 1712 m.

Po Did?iosios Pranc?zijos revoliucijos 1789 m. Pranc?zija susigr??ino anks?iau ?veicar? u?kariaut? Miulhauzen? ( Mulhausen ). ?veicarijoje augo nepasitenkinimas (oligarchija ir i?naudojimas; pavaldumo b?sena(Untertanenausfstand); Voltero, Ruso mintys apie valstybin? pilietin? visuomen?; Did?ioji Pranc?zijos Revoliucija; Napoleono at?jimas ? vald?i? (?veicarijos u??mimas). Visa tai ved? ? ?helvetin? revoliucij?“.

Napoleono era, Restauracija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje ?veicarija Napoleono eroje .

Per Pranc?zijos revoliucijos karus revoliucinieri? armijos pasuko ? rytus apeidamos ?veicarij? kovose su Austrija . 1798 m. ?veicarija buvo visi?kai u?imta pranc?z? ir paskelbta centralizuota Helvetijos respublika .

Po penkeri? met?, 1803 m., Napoleonas Bonapartas i? dalies atstat? kanton? suverenitet?, o buvusios priklausomos Aargau, Turgau (Thurgau), Grisons, St. Gallen, Vaud ir Ticino teritorijos tapo kantonais su lygiomis teis?mis (devyniolikos kanton? konfederacija).

1815 m. Vienos kongresas visi?kai atstat? ?veicarijos nepriklausomyb? ir Europos did?iosios valstyb?s sutiko pripa?inti ?veicarijos neutralum? neapibr??tam laikui. Nauja konstitucija, ?S?jungin? sutartis“ ( Bundesvertrag ) padidino kanton? savaranki?kum?. Tuo metu ?veicarijos teritorija padid?jo paskutin? kart?, ?traukiant Val? ( Valais, Wallis ), Noi?atelio (Neuchatel, Neuenburg) ir ?enevos kantonus (22 kanton? konfederacija).

Federacin? valstyb? (1848?1914) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje ?veicarija kaip federacin? valstyb? .

1847 m. prasid?jo pilietinis karas tarp kataliki?k? ir protestanti?k? kanton? ( Sonderbundskrieg ). Tiesiogin? karo prie?astis buvo kataliki?k? kanton? ?speciali sutartis“ ( Sonderbund ). Karas truko ma?iau nei m?nes? ir pareikalavo ma?iau nei 100 ?moni? gyvybi?. Neskaitant smulki? mai?t?, tai buvo paskutinis ginkluotas konfliktas ?veicarijos teritorijoje.

Po pilietinio karo ?veicarija 1848 m. pri?m? federacijos konstitucij?, gerokai j? papild? 1874 m. ir nustat? federacijos atsakomyb? u? gynyb?, prekyb? ir teisinius klausimus, visus kitus klausimus paliekant kanton? vyriausybi? kompetencijai.

Pasauliniai karai (1914?1945) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje ?veicarija per pasaulinius karus .

Tiek per Pirm?j? , tiek per Antr?j? pasaulin? kar? ?veicarija sugeb?jo i?laikyti neutralum?. D?l savo neutralumo ?veicarija buvo svarbi kariaujan?ioms ?alims kaip diplomatijos, ?nipin?jimo, prekybos atsparos ta?kas ir saugi teritorija pab?g?liams. 1917 m. Dada jud?jimas Ci?riche fakti?kai buvo kult?rin? reakcija ? kar?, inicijuota pab?g?li?. Ci?riche taip pat gyveno ir Leninas , i? kur jis tiesiogiai i?vyko ? Petrograd? prad?ti revoliucijos.

1920 m. ?veicarija prisijung? prie Taut? S?jungos .

Nacistin? Vokietija buvo sudariusi planus okupuoti ?veicarij?, pvz., ?Operation Tannenbaum“, bet invazija taip ir nebuvo ?vykdyta. Per ?veicarij? Vokietija vykd? didel? dal? savo operacij? auksu, d?l ko ?veicarija po karo buvo kaltinama neutraliteto pa?eidimu ir prisid?jimu prie karo prat?simo. D?l ?i? prie?as?i? 1952 m. ?veicarija mok?jo reparacijas s?jungininkams, o 1999 m. ?veicarijos bankai sumok?jo papildomas reparacijas ? Holokausto fond?.

Po 1945 m [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje ?veicarijos moderni istorija .

Po karo ?veicarijos vadovyb? svarst? savo atominio ginklo k?rimo id?j?. Tokias galimybes suteik? gars?s branduolin?s fizikos specialistai Federaciniame Technologijos institute, pvz., Paul Scherrer, o 1958 m. gyventojai ai?kiai pasisak? u? atomin?s bombos k?rim?. Nepaisant to ?veicarija 1968 m. pasira?? Branduolinio ginklo neplatinimo sutart? ir atomin?s bombos niekada nek?r?.

Nuo 1959 m. Federacin? Taryba , skiriama parlamento, buvo sudaroma i? keturi? pagrindini? partij? nari?, protestant? Laisv?j? deokrat?, katalik? Krik??ioni? demokrat?, kairi?j? Socialdemokrat? partijos ir de?ini?j? Liaudies partijos. Opozijos ?traukimas ? sprendim? pri?mim? mokslinink? buvo ?vardinamas kaip konsociacin? demokratija (Konkordanzdemokratie).

1963 m. ?veicarija ?stojo ? Europos Taryb? . Moterims rinkim? teis? buvo suteikta tik 1971 m. 1979 m. dalis Berno kantono atsiskyr?, sudarydami nauj? Juros kanton?.

2002 m. po referendumo ?veicarija buvo priimta ? Jungtini? Taut? Organizacij? .

?veicarija n?ra Europos S?jungos nar?, bet (kartu su Lichten?teinu) nuo 1995 m., kai ? Europos S?jung? ?stojo Austrija , yra i? vis? pusi? supama Europos S?jungos teritorijos. Tod?l priklauso Europos Ekonominei Erdvei (kaip ir Norvegija , nepriklausanti ES).

2005 m. ?veicarijos gyventojai pasisak? u? ES darbuotoj? laisv?s jud?jimo taikym? nauj?j? ES valstybi? (LT, SL, LV, EE, PL ir kt.) pilie?iams.