?v. Marija Goreti
Visas vardas	Maria Teresa Goretti
Gim?	1890 m. spalio 16 d. Korinaldas, Ankonos provincija , Italijos karalyst?
Mir?	1902 m. liepos 6 d. (11 met?) Net?nas , Romos provincija , Italijos karalyst?
?ventasis
Paskelbtas palaimintuoju	1947 m. baland?io 27 d.
Kanonizuotas	1950 m. liepos 24 d.
Kanonizavo	Pijus XII
?vent?	liepos 6 d.
Globoja	nusikaltim? aukas, i?prievartavim? aukas, paauglius, jaunim?
Vikiteka	?v. Marija Goreti

Marija Goreti ( it. Maria Teresa Goretti ; 1890  m. spalio 16 d. ? 1902  m. liepos 6 d.) ? Italijos Katalik? Ba?ny?ios mergel? kankin? , viena i? jauniausi? kanonizuot? ?vent?j? .

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

T?vas mir?, kai Marijai buvo devyneri, ir ?eimai teko gyventi viename name su kita ?eima ? Sereneliais. Ji per?m? nam? ruo?os pareigas, kol motina ir broliai bei seserys dirbo laukuose.

Vien? popiet? 20-metis Sereneli? s?nus Alesandras jai pasi?l? seksualiai santykiauti. Kai ji atsisak? paklusti, ?is mergaitei smog? peiliu 14 kart?. Marija buvo nuve?ta ? ligonin?, kur kit? dien? mir? atleidusi savo ?udikui.

Alesandras buvo suimtas, nuteistas ir ?kalintas. Kal?damas jis atgailavo. Po 27 met? jis buvo paleistas i? kal?jimo ir aplank? jos motin? pra?ydamas atleidimo, kur? ji suteik?. V?liau Alesandras tapo kapucin? vienuolyno broliu pasaulie?iu ir mir? 1970 m. sulauk?s 87 met?. ^[1] Marija buvo beatifikuota 1947  m., o kanonizuota 1950  m. Ji ypa? gerbiama Pasionist? kongregacijoje.

Garbinimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Marija buvo paskelbta palaimint?ja 1947  m. baland?io 27 d. Ceremonijoje dalyvavo jos motina Asunta. Po trej? met?, 1950  m. bir?elio 24 d., Pijus XII kanonizavo Marij? kaip ?vent?j?, ?XX a. ?vent?j? Agniet? “. Asunta v?l dalyvavo ceremonijoje kartu su likusiais keturiais s?numis ir dukterimis; taip pat dalyvavo ir Marij? nu?ud?s Alesandras ^{[2] [3] [4]} .

D?l did?iul?s susirinkusi?j? minios kanonizacijos i?kilm?s vyko ne ?ventojo Petro bazilikoje , o ?v. Petro aik?t?je . Pijus XII kalb?jo ne kaip anks?iau lotyni?kai, bet itali?kai. ?-?sakome ir skelbiame, kad palaimintoji Marija Goreti gali b?ti garbinama kaip ?ventoji, ir ?vedame j? ? ?vent?j? kanon?“. I? viso pasaulio atvyko apie 500 000 ?moni?, tarp j? dauguma jaunimo.

Trys Marijos broliai And?elas, Alesandras ir Marianas tvirtino, kad ji stebuklingai ?siki?o ? j? gyvenimus. And?elas i?girdo jos bals?, liepiant? jam emigruoti ? Amerik?. Prane?ama, kad Alesandras stebuklingai gavo pinig? sum?, kad gal?t? finansuoti savo emigracij? ir prisijungti prie And?elo. Sandrinas mir? Jungtin?se Amerikos Valstijose 1917 m., o And?elas mir? Italijoje, kai 1964 m. ten gr??o. Mariano pasakojo, kad gird?jo jos bals?, liepiant? jam likti tran??joje, kai likusi jo b?rio dalis dalyvavo puolime prie? Austrijos-Vengrijos karius Isonzo up?je per Pirm?j? pasaulin? kar? . Jis, vienintelis i?gyven?s t? puolim?, gyveno iki 1975 m. ir tur?jo didel? ?eim? ^[5] .

Marijos palaikai saugomi ?v?. Malon?s Dievo Motinos i? ?v. Marijos Goreti pasionist? bazilikos Net?ne kriptoje. Da?nai neteisingai teigiama, kad jos k?nas po mirties liko nesuir?s. Taip yra d?l to, kad jos palaikai yra va?kin?je statuloje, gulin?ioje ant nugaros stiklin?je skrynioje, ir ?i buvo klaidingai painiojama su jos k?nu ^{[6] [7]} .

?vent?s diena [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Marijos ?vent?, ?ven?iama liepos 6 d., buvo ?traukta ? Bendr?j? Romos kalendori?, kai jis buvo per?i?r?tas 1969  m. Ji yra skaistyb?s , i?prievartavimo auk?, mergai?i?, jaunimo, paaugli?, skurdo, tyrumo ir atleidimo glob?ja ^[8] .

Toronte jos garbei pavadinta didel? kataliki?ka pradin? mokykla.

Vaizdavimas mene [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Dail?je Marija vaizduojama kaip jaunut? mergina banguotais plaukais, apsirengusi ?kininko drabu?iais arba balta suknele, su lelij? puok?te rankose; kartais ji priskiriama pasionist? ordino gretoms, nes jos dvasiniam ugdymui vadovavo pasionistai. Ir lelijos, ir balti drabu?iai yra tradicin?s nekaltyb?s ikonos kataliki?koje ikonografijoje .

?Cielo sulla palude“ ? 1949 m. Augusto Geninos re?isuotas filmas, paremtas Marijos gyvenimu. J? vaidina Ines Orsini, o Alessandro ? Mauro Matteuci. ?is filmas 1949 m. Venecijoje vykusioje 10-ojoje tarptautin?je kino meno parodoje buvo apdovanotas prizu kaip labiausiai prisid?j?s prie dvasinio ir moralinio ?monijos tobul?jimo ^[9] .

1953 m. Marcelis Delannoy para?? radiofonin? oper? ?Marija Goretti“.

Vienuolikmet?s mergait?s kanonizacijos potekst? 1955 m. William Gaddis romane ?Atpa?inimai“ ( The Recognitions ) buvo paremta Marijos byla ^[10] .

2003 m. kritikai palankiai ?vertino ital? RAI televizijos film? ?Maria Goretti“, kur? re?isavo Giulio Base, o Marijos vaidmen? atliko Martina Pinto ^[11] .

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?is straipsnis yra tap?s savait?s straipsniu.