?lapimtakis
? porinis, storasienis, galintis ?iek tiek i?sitempti, siauro spind?io raumeninis vamzdelis, kurio raumeninio sluoksnio peristaltiniai susitraukimai i?siskyrus? inkste ir sutek?jus?
?lapim?
stumia ?
?lapimo p?sl?
. ?lapimtakis yra plonas, balk?vas, apie 30 cm ilgio (moter? - 2-3 cm trumpesnis, naujagimi? - 6-8 cm ilgio), 1,5-6 mm skersmens cilindro pavidalo kanal?lis, gulintis u? pasienin?s pilvapl?v?s. B?damas pana?us ? stambesn?
kraujagysl?
, preparuojant ar operuojant per klaid? gali b?ti perri?tas ar kitaip pa?eistas.
?lapimtakis nuo inksto eina ?emyn ir ?iek tiek ? vidin? pus?, ekstraperitoni?kai visu ilgiu guli puriojojungiamojo ir riebalinio audinio l?stelyne prie?ais did?j? juosmens raumen?, m. psoas major, kartu su juo ?lapimtakis patenka ? dubens ertm? ir pasiekia ?lapimo p?sl?s pamat?. Priekiniame k?no pavir?iuje ?lapimtakio eig? atitinka vertikali linija, br??iama prievar?io plok?tumoje nuo ta?ko esan?io apie ? cm nuo vidurio linijos ?emyn ir ?iek tiek ? vidin? pus?, iki gaktinio gumbur?lio, tuberculum pubicum. Trijose vietose ?lapimtakis keisdamas krypt? ai?kiai susiaur?ja: 1) prad?ioje, i?eidamas i? inksto geldel?s; 2) apa?ioje, kur eina per ma?ojo dubens ?eigos kra?t?, ir 3) pabaigoje, kur ?stri?ai perveria ?lapimo p?sl?s sien?. ?ia jo skersmuo esti vos 3-4 mm.
Susiaur?jimuose gali ?strigti geldel?je susidar? ir ?lapimo t?km?s bei ?lapimtakio peristaltikos ?lapumo p?sl?s link stumiami akmenys, taip nutraukdami ?lapimo tek?jim? ? p?sl? bei sukeldami nepakeliam? skausm?. Jei paslankus inkstas nusileid?ia, ?lapimtakis u?linksta, sutrinka ?lapimo nutek?jimas i? geldel?s, d?l to prasideda ?lapimtaki?, geldel?s ir inksto u?degimai. Pagal i?sid?stym? skiriamos pilvin?, dubenin? ir p?slin? ?lapimtakio dalys.
Pilvin? dalis
- pars abdominalis, yra ilgiausia, apie 12-13 sm ilgio ir apie 5 mm
skersmens. Ji t?siasi palei pat u?pakalin? pilvo sien?, u? pasienin?s pilvapl?v?s, prie pat did?iojo
juosmens raumens, m. psoas major vidinio kra?to. ?is ?siterpia tarp ?lapimtakio ir juosmenini?
stuburo slanksteli? skersini? ataug? vir??ni?. De?inysis ?lapimtakis eina palei apatin? tu??iaj?
ven?, v. cava inferior, greta de?iniojo simpatinio kamieno. Jis gali b?ti u? dvylikapir?t?s ?arnos
nusleid?iamosios dalies, gaubtin?s ?arnos de?iniosios
arterijos
ir
venos
, a. et v. colica dextra, u?
gaubtin?s klubo arterijos ir venos, a. et v. ileolica, u? plonosios ?arnos pasaito ?aknies ir
klubin?s plonosios ?arnos galin?s dalies. Kairysis ?lapimtakis t?siasi u? gaubtin?s ?arnos
kairiosios arterijos ir venos, a. et. v. colica sinistra, ir riestin?s ?arnos pasaito, mesocolon
sigmoideum.
? ma??j? duben? ?lapimtakis patenka gul?damas ant bendrosios klubo arterijos, a. iliaca
communis, i?si?akojimo ir bendrosios klubo venos, v. iliaca communis, susidarymo vietos, ant
u?tvarinio nervo, n. obturatorius. Da?niausiai ?ia b?na ir i?orini? klubo kraujagysli?, a. et. v.
iliaca externa, prad?ia.
Dubenin? dalis
- pars pelvica, yra daugma? tokio pat ilgio, kaip ir pilvin? dalis. Abiej?
ly?i? asmenims ji i?sid?sto u?pilvapl?viniame puriajame jungiamajame audinyje. Pradin? ?ios
dalies atkarpa linksta atgal ? ?on?, gul?dma ant ma?ojo dubens ?onini? sien? ir prie pat did?iosios
s?dimosios ?lankos, incisura ischiadica major, priekinio kra?to. Prie? pat s?dim?j? dygl?, spina
ischiadica, ?lapimtakis linksta ? priek? ir ? vidin? pus?, eina skersai dubens dugno, likdamas vir?
i?ang?s keliamojo raumens, m. levator ani, esan?iame skaiduliniame ir riebaliniame audinyje
tol, kol pasiekia ?lapimo p?sl?s pamat?. Eidamas palei u?pakalin? ir ?onin? ma?ojo dubens sien?
?lapimtakis guli prie?ais vidin? klubo arterij?, a. iliaca interna, arba jos priekin? kamien?; i?
u?pakalin?s pus?s ?ia prie jo yra vidin? klubo vena, v. iliaca interna, kry?meninis klubo s?narys,
articulatio sacroiliaca, nervinis juosmeninis kry?mens kamienas, truncus lumbosacralis,
likdamas u?tvarinio nervo, arterijos ir venos, a. et v. obturatoria, vidin?je pus?je. ?ioje aplinkoje
?lapimtakis eina tol, kol pasiekia ?lapimo p?sl?s pamato ?onin? dal?. Vyr? ?lapimtakio dubenin?
dalis susikry?iuoja su s?kliniu lataku, ductus deferens, ir lieka s?klini? p?sleli?, vesiculae
seminales, vir?utin?je ir priekin?je dalyje.
Moter? ?lapimtakio dubenin? dalis guli u? kiau?id?s. Nuo ?onin?s dubens sienos eidamas
?lapimo p?sl?s link ?lapimtakis guli pla?iojo gimdos rai??io, lig. latum uteri, apatin?s dalies
jungiamajame audinyje, parametrium, liesdamas gimdos arterij?, a. uterina. Eidamas dar ?iek
tiek ? priek? ?lapimtakis krypsta apie 2 cm ? ?on? nuo mak?ties ?oninio skliauto ir nuo gimdos
kaklelio antmak?tin?s dalies, portio supravaginalis cervicis uteri. Dar toliau ?lapimtakis, ypa?
kairysis, priart?ja prie mak?ties priekin?s sienos ir pasiekia ?lapimo p?sl?. D?l tokios ?lapimtakio
eigos j? lengva su?aloti ar perri?ti per ?vairias ginekologines operacijas.
Vidusienin? dalis
- pars intramuralis, yra apie 2 cm ilgio. Eidama i? vir?aus
?emyn ji ?stri?ai i? ?onin?s ? vidin? pus? perveria ?lapimo p?sl?s sien? ir
atsiveria ?lapimo p?sl?s trikampio, trigonum vesicae, vir?utiniame kampe.
Kai ?lapimo p?sl? pilna, ?lapimtaki? angos per cm nutolusios viena nuo
kitos, o kai i?tu?t?jusi, - per 2-2,5 cm. ?stri?ai per p?sl?s einant? ?lapimtak?
suspaud?ia jos audiniai, ypa? kai p?sl? yra pilna. D?l to ?lapimas i? p?sl?s
negali patekti atgal ? ?lapimtak?. To i?vengti padeda ir peristaltini?
?lapimtakio susitraukim? kryptis, nuolat stumianti ?lapim? nuo inkst?
?emyn ? p?sl?. Kadangi ?lapimtakis p?sl? perveria ?stri?ai, jo atsiv?rimo
p?sl?je anga pana?i ? pailg? ply?el?, kurio vir?utin?je dalyje i? p?sl?s
gleivin?s susidaro ? vo?tuv? pana?i rauk?l?.
?lapimtaki? akmenlig?
. ?lapimo tak? akmenlig? yra da?na liga. Ja serga apie 3?5 proc. ?moni?. Tikimyb? susirgti ?ia liga per gyvenim? siekia apie 12 proc. Da?niausiai ?mon?ms, kurie kreipiasi ? gydytoj? d?l inkst? diegli?, nustatomas ma?esnis kaip 5 mm ?lapimtaki? akmuo. ?io akmens vieta ?prastai b?na apatinis ?lapimtakio tre?dalis. Tokiais atvejais akmenys pasi?alina savaime, ta?iau sukelia pasirei?kian?ius simptomus.
Inkst? ir distalin?s ?lapimtaki? dalies akmenligei gydyti da?niausiai naudojama distancin? (ekstrakorporin?) sm?gini? bang? litotripsija (angl. ESWL ? extracorporeal shock wave lithotripsy). ESWL 1982 m. pirmasis klinikin?je praktikoje ?dieg? Ch. Chaussy. Ta?iau ESWL rezultatai gydant distalin?s ?lapimtakio dalies akmenis prastesni nei ureteroskopin?s litotripsijos; tobul?jant kietiesiems ureteroskopams, uretroskopija tapo pirmojo pasirinkimo gydymo metodu ?ios lokalizacijos akmenims gydyti. Ureteroskopin?s litotripsijos indikacij? dar padaug?jo atsiradus smulkesniems pusiau lankstiems bei lankstiems ureteroskopams.
Didel? dalis smulki? ?lapimtaki? akmen? pasi?alina savaime. Ta?iau esant dalinei ?lapimtakio obstrukcijai nerekomenduojama laukti ilgiau kaip 6 savaites. Taip pat ilgai laukti nereik?t? i?liekant skausmui ar atsiradus infekcijai. ?iuo metu taip pat nema?ai kalbama apie medikamentin? gydym? alfa adrenoblokatoriais (pvz., Flosin), kurie gali pagreitinti savaimin? ?lapimtaki? akmen? pasi?alinim?.