?irdis
(
lot.
cor
) ?
raumeninis
, netaisyklingo k?gio formos, ma?daug kum??io dyd?io tu??iaviduris vidaus
organas
, varantis
krauj?
. Du tre?daliai ?irdies yra kair?je, vienas tre?dalis ? de?in?je nuo vidurin?s
kr?tinkaulio
linijos. I?ilgine a?imi ?irdis pakrypusi ??ambiai. Platesnis jos galas, vadinamasis pagrindas (
basis
), nukreiptas atgal ir ? vir??, o smailesnis ? vir??n? (
apex
) ? atsukta ?emyn, ? kair? ir ? priek?. Suaugusiojo ?irdies vir??n? yra ties penktu tarp?onkauliu (vyrams ? 1-2 cm ?emiau kairiojo spenelio). ?irdies pad?tis priklauso nuo ?mogaus am?iaus (vaiko ? auk??iau, senyvo ? ?emiau) ir k?no sud?jimo (kresno ? auk??iau, liekno ? ?emiau).
Suaugusio ?mogaus ?irdis yra ~13 cm ilgio, 9 cm ir 7 cm storio; vyro ?irdis sveria apie 350, moters ? apie 300 gram?. Mas? priklauso nuo ?mogaus am?iaus, fizinio i?sivystymo ir veiklos pob?d?io. ?mogaus ?irdies raumuo ramyb?s b?senoje vidutini?kai susitraukia apie 72 kartus per minut?.
[1]
I? ?irdies pagrindo prasideda 6 stambios
kraujagysl?s
, kuriomis atiteka arba i?teka i? ?irdies kraujas.
 |
|
?mogaus ?irdies diagrama
- 1. Vir?utin?
tu??ioji vena
- 2. Plautinis kamienas (Plautin? arterija)
- Skiriasi ? de?iniaj? ir kairiaj? plautines arterijas
- 3. Plautin?s venos
- Ateina i? de?iniojo ir kairiojo plau?i?
- 4. Mitralinis (dviburis) vo?tuvas
- 5. Aortos pusm?nulinis (aortinis) vo?tuvas
- 6. Kairysis
skilvelis
- 7. De?inysis skilvelis
- 8. Kairysis
prie?irdis
- 9. De?inysis prie?irdis
- 10.
Aorta
- 11. Plau?i? pusm?nulinis (plautinis) vo?tuvas
- 12. Triburis vo?tuvas
- 13. Apatin? tu??ioji vena
|
?irdies sien? sudaro trys sluoksniai:
- i?orinis serozinis sluoksnis ?
epikardas
(
epicardium
) ? ?irdipl?v?s vidinis lapas, kuris suaug?s su miokardu ir j? dengia. Sudarytas i? skaidulinio jungiamojo audinio plok?tel?s, kuri yra i?klota mezotelio.
- raumenynas ? miokardas (
myocardium
) ? raumenin? ?irdies skilveli? ir prie?ird?i? sienel?. Tai pats storiausias ?irdies sluoksnis. Jo storis yra tiesiogiai proporcingas ?irdies kameroms tenkan?iam kr?viui. Storiausias yra kairiojo skilvelio sienos miokardas (apie 15 mm), plonesnis ? de?iniojo skilvelio (8 mm) ir ploniausias prie?ird?i? (4 mm).
- vidinis sluoksnis ?
endokardas
(
endocardium
) ? vidinis ?irdies dangalas, kuris i?kloja prie?ird?i? ir skilveli? vid?, ir visas strukt?ras, ?siki?an?ias ? j? spind?: ?irdies vo?tuv? stygas, speninius raumenis. Endokard? sudaro: endotelis; purus jungiamasis audinys; mioelastinis sluoksnis; poendokardinis sluoksnis.
?mogaus ?irdis susideda i? 4 kamer?: dviej? skilveli? ir vir? j? ? dviej? prie?ird?i?. ?irdies pertvara dalija ?ird? ? kairi?j? (arterin?) ir de?ini?j? (venin?) puses.
- De?inysis
prie?irdis
(
atrium dextrum
) ? ? j? ?teka abi
tu??iosios venos
, kurios i? viso organizmo atne?a venin?
krauj?
.
- De?inysis
skilvelis
(
ventriculus dexter
) ? i? jo i?eina plautinis kamienas (
truncus pulmonalis
), kuris nune?a venin? krauj? ? plau?ius. Skilvelio siena 5-10 mm storio, susitraukdamas i?stumia krauj? ?
plau?ius
(ma??j? kraujotakos rat?);
- Kairysis
prie?irdis
(
atrium sinistrum
) ? ? j? atsiveria keturios plautin?s
venos
, kuriomis teka deguonimi ?sotintas
kraujas
(arterinis) i?
plau?i?
.
- Kairysis skilvelis (
ventriculus sinister
) ? i? jo i?eina
aorta
, per kuri? kraujas pasklinda po vis? k?n? (? did?j? kraujotakos rat?);
De?in?j? skilvel? nuo prie?ird?io skiria anga (
ostium atrioventriculare dextrum
), kurios kra?tuose tvirtinasi triburis vo?tuvas (
valva tricuspidalis
), kair?j? skilvel? nuo prie?ird?io ? dviburis (mitralinis) vo?tuvas (
valva bicuspidalis
). Buri? konstrukcija neleid?ia kraujui tek?ti atgaline kryptimi. Tarp skilveli? ir i? j? i?einan?i? arterij? dar yra pusm?nuliniai vo?tuvai. Pusm?nulin? vo?tuv? sudaro trys audinio ki?en?s, o kiekviena ki?en? savo forma primena pusm?nul?. Plau?i? pusm?nulinis vo?tuvas i?sid?st?s tarp de?iniojo skilvelio ir plau?i? arterijos. Aortos pusm?nulinis vo?tuvas yra tarp kairiojo skilvelio ir aortos.
?irdies vo?tuvas yra
jungiamojo audinio
darinys, kil?s i?
embrionini?
mezenchimos
ataug?, vadinam? ?irdies vamzdeliais. Vo?tuv? lapeliai, u?darantys vo?tuv?, yra labai ploni ir lankst?s, ta?iau yra atspar?s didel?ms apkrovoms. Jie sudaryti i? 3 sluoksni? ? pluo?tin?s,ventrikuliacin?s ir akytosios (spongiosa). ?ie sluoksniai skiriasi
tarpl?stelinio u?pildo
komponent? (
kolageno
,
elastino
,
proteoglikan?
ir kit? molekuli?) kiekiu ir sandara. ?irdies vo?tuv? lapeliuose yra dviej? pagrindini? tip?
l?steli?
:
vo?tuv? endotelin?s l?stel?s
, dengian?ios vo?tuv? lapeli? pavir?i?, ir
vo?tuv? intersticin?s l?stel?s
, daugiausiai aptinkamos
spongiosa
sluoksnyje, ta?iau randamos ir kituose. Vo?tuv? lapeliuose dar yra nedaug
lygi?j?
bei
?irdies skersaruo?i? raumen?
ir nervini? l?steli?.
?ird? maitina de?inioji ir kairioji
vainikin?s arterijos
(
arteria coronaria dextra
,
arteria coronaria sinistra
). Jos atsi?akoja nuo aortos prad?ios, lyg vainikai apsupa ?irdies sienas ir i?siraizgo ?vairiose ?irdies strukt?rose. De?inioji vainikin? arterija ? leid?iasi tarp plau?i? kamieno ir de?iniosios ausyt?s ir suskyla ? smulkesnes ?akas, kurios apr?pina krauju dal? de?iniojo prie?ird?io ir skilvelio sien?. Kairioji vainikin? arterija ? leid?iasi tarp plau?i? kamieno ir kairiosios ausyt?s. Ties vainikine vaga ji suskyla ? priekin? tarpskilvelin? ir apsukin? ?akas, kurios apr?pina krauju likusi? ?irdies dal?.
?irdis
dirba
cikli?kai. Kiekvien?
cikl?
sudaro staigus susitraukimas ?
sistol?
(
systole
), kuri yra darbo faz?, ir ilgas
atsipalaidavimas
?
diastol?
(
diastole
) ?
poilsio
faz?. Pirma susitraukia prie?ird?iai, po to ? skilveliai. Diastol?s trukm? s?lygoja pulso greit?. Sveika ?irdis
ramyb?je
susitraukia (plaka) 60-80 k./min,
nakt?
? re?iau;
vaiko
? visada da?niau. Plakimas greit?ja dirbant,
kar??iuojant
,
susijaudinus
. Per par? ?irdis sutvinksi apie 100 000 kart?.
Per sistol?, susitraukiant ?irdies raumeniui, i? de?iniojo skilvelio veninis kraujas pl?sta ? plautin? kamien?, o i? kairio arterinis ? ? aort?. Per diastol? ? skilvelius v?l pripl?sta kraujo (arterinio i? plau?i? ir veninio i? viso organizmo). Per minut? ?irdis i?stumia apie 4-8 litrus kraujo.
Tinkam? prie?ird?i? ir skilveli? susitraukimo sek? s?lygoja
?irdies laid?ioji sistema
, susidedanti i? tam tikr? raumens l?steli?, kuri? vienos sukelia, o kitos perduoda nervin? impuls?. jos sudaro mazgus ir pluo?tus. Tu??iosios venos sienoje prie angos ? de?in? prie?ird? yra sinusinis mazgas, de?inio prie?ird?io sienoje, prie triburio vo?tuvo, ? prie?irdinis skilvelio mazgas. tarpskilvelin?je pertvaroje ? prie?irdinis skilvelio pluo?tas, kuris dalijasi ? kair? ir de?in? at?akas (kojytes) ir i?si?akoja skilveliuose.
Sinusinis mazgas vadinamas
?irdies ritmo
vedliu
, nes sukelia susitraukimo impuls? (ramyb?je 60-80 k./min), sklindant? prie?ird?iuose ir ? prie?irdin? skilvelio mazg?, o i? jo ? prie?irdiniu skilvelio pluo?tu ir ?akomis ? skilveliuose. Smulkiausios pluo?to ?akel?s perduoda impuls? geban?ioms susitraukti ?irdies raumen? l?stel?ms. ?irdies automatija tokia tobula, kad tam tikromis s?lygomis ?irdis gali ilgai plakti atskirta nuo organizmo. ?i savyb? palengvina ?irdies persodinim?. Sinusinio mazgo ritmui sutrikus (
aritmija
), ?irdis plaka l?tesniu prie?irdinio skilvelio mazgo (40 k./min) arba prie?irdinio skilvelio pluo?to (30 k./min) ritmu. ?irdis gali plakti ne tik re?iau kaip 60 k./min (
bradikardija
), bet ir da?niau negu 90 k./min (
tachikardija
). ?irdis plaka tuo da?niau, kuo daugiau organizmui reikia kraujo (jame esan?io
deguonies
) ir kuo ma?iau ?irdis jo i?stumia per sistoles.
Jeigu jaudinimas kyla ne Sinusiniame mazge, toks jaudinimo ?idinys vadinamas ektopiniu, i? kurio kil?s jaudinimas da?niausiai sukelia ekstrasistoles. Ekstrasistol? ? tai papildomas ?irdies susitraukimas, sukeltas ne Sinusiniame mazge susidariuso veikimo potencialo. Po ekstrasistol?s visada seka ilgesn? diastol? ? kompensacin? pauz?. Kai i? Sinusinio mazgo atsklinda kitas impulsas, ?irdis jau b?na absoliu?iame refrakteriniame periode, nes jau b?na ?vykusi ekstrasistol?, tod?l ji nereaguoja ? i? Sinusinio mazgo atplitus? jaudinim? ir ?irdies susitraukimas ne?vyksta.
?irdies darbas vertinamas pagal i?stumiamo kraujo kiek?: per sistol? ? sistoliniu kraujo t?riu (apie 70 ml), per minut? ? minutiniu kraujo t?riu (apie 5 l). Paprastai ?irdis i?stumia krauj? 120 mmHg spaudimu.
?irdis gali pati, t. y. be nervini? ar
humoralini?
veiksni?,
reguliuoti savo
susitraukimo j?g?.
Heterometrinis mechanizmas
: Kuo daugiau kraujo diastol?s metu priteka ? ?ird?, tai tuo stipriau ?irdis susitraukia sistol?s metu.
Homeometrinis mechanizmas
. Supl?d?s kraujas dirgina po endokardu esan?ius intramuralinius ganglijus, tuomet skatinamas kalcio jon? i?metimas i? sarkoplazminio tinklo saugykl?.
Prie?ird?i? miokarde yra granuli?, kurios gamina hormon? ? prie?ird?i? natriurezin? peptid?. Did?jant prie?ird?iuose kraujo ir natrio kiekiui bei hidrostatiniam spaudimui, juose dirginami tempimo bei Na
+
jonams jautr?s receptoriai ir intensyviau i?siskiria natriurezinis peptidas, kuris didina natrio ir vandens ekskrecij? inkstuose.
Kr?tin?s angina (stenokardija) ? trumpalaikis kr?tin?s skausmas, d?l suma??jusio ?irdies raumens (miokardo) apr?pinimo krauju sutrikimo (miokardo deguonies poreikis didesnis nei atne?ama su krauju). Kitaip sakant, skausmas kr?tin?je atsiranda tuomet, kai ?irdies raumuo gauna nepakankamai deguonies. Tai yra tipi?kas koronarin?s ?irdies ligos, t. y., pa?eist?, susiaur?jusi? ?irdies arterij? ligos, po?ymis.
Nestabilioji kr?tin?s angina ? ?minis sindromas, kurio metu ?irdies raumuo nepakankamai apr?pinamas krauju (miokardo i?emija). ?is sindromas yra daug pavojingesnis nei stabilioji kr?tin?s angina, nes yra nenusp?jamas, kintantis ir gali baigtis miokardo infarktu ir mirtimi.
Aortos stenoz? ? ?irdies yda, kurios metu susiaur?ja aortos anga. Tai da?na ?irdies yda, pasirei?kianti da?niausiai d?l ateroskleroz?s (pagyvenusiems ?mon?ms). Re?iau gali b?ti ?gimta aortos vo?tuv? stenoz?.
Prie?ird?i? virp?jimas ? ?irdies ritmo sutrikimas, viena da?niausi? ?irdies patologij?. Prie?ird?i? virp?jimu da?niau serga vidutinio ir vyresnio am?iaus, o da?niausiai ? senyvo am?iaus ?mon?s. Tai b?sena, kai n?ra normalaus prie?ird?i? susitraukimo, j? veikla b?na chaoti?ka.
?irdies permu?imai
? prie?laikinis ?irdies susitraukimas. ?irdies permu?imai, arba ekstrasistol?s ? tai da?niausiai pasitaikanti ?irdies aritmija (neritmi?kumas).
?irdies nepakankamumas
(?N) ? patologin? b?kl?, sindromas, kai ?irdies skilveliai nebesugeba i?stumti kraujo ? ma??j? ar did?j? kraujotakos ratus. Tai labai da?na patologija, ja serga apie de?imtadalis vyresnio am?iaus ?moni?. Klasifikuojamas ?vairiai ? ?minis ir l?tinis, kairiojo, de?iniojo ir abiej? skilveli?, sistolin? ir diastolin?.
?irdis ir jos dalys
Miokardo infarktas
? negr??tamas ?irdies raumens l?steli? pa?eidimas, ?irdies sm?gis, kur? sukelia u?sit?susi i?emija (nutr?k?s apr?pinimas krauju ir deguonimi). Tai viena da?niausi? mirties prie?as?i?. Pastaruoju metu miokardo infarktu suserga vis daugiau jaun? ?moni? ? daug?ja pacient? vos perkopusi? 30 met?.
I?emin? ?irdies liga
? ?irdies raumens funkcijos sutrikimas, atsirad?s d?l suma??jusio apr?pinimo krauju. Gali b?ti ?min? ir l?tin?. Terminas ?i?emin? ?irdies liga“ apima grup? skirting?, bet d?l tos pa?ios prie?asties (suma??jusio apr?pinimo arteriniu krauju) atsiradusi? ?irdies b?kli?. Da?niausiai liga b?na l?tin?, bet gali b?ti ir ?min?. I?L da?niausiai serga vidutinio ir vyresnio am?iaus ?mon?s.
Miokarditas
? ?irdies raumens u?degimas. Sukelia ?vair?s veiksniai.
Ateroskleroz? ? svarbiausia ne tik koronarin?s ?irdies ligos, bet ir galvos smegen?, koj? ir kit? organ? susirgim? prie?astis. Tai nepastebimai besivystantis arterij? stand?jimo bei siaur?jimo procesas. Ateroskleroz? prasideda anksti, dar paauglyst?je, riebaliniais ruo?eliais, v?liau progresuoja iki plok?teli?, kurios jau randamos jaunyvame am?iuje, kol pasiekia kulminacij? ? trombozin? okliuzij? ? ir sukelia koronarinius ?vykius vidutinio ir vyresnio am?iaus ?mon?ms.
Prie?ird?i? pertvaros defektas (PPD)
- patologin? anga prie?ird?i? pertvaroje, kuri susiformuoja 4-5 n??tumo savait?. Defektas b?na centrin?je, vir?utin?je arba apatin?je pertvaros dalyje. PPD gali b?ti atskira ?irdies yda arba nustatoma kartu su kitomis ydomis. Da?nai PPD vadinama atvira ovalioji anga, kuri yra normali vaisiaus prie?ird?i? jungtis, reikalinga kraujotakai iki gimimo. Vaisiui gimus ovalioji anga da?niausiai u?sidaro pirmaisiais gyvenimo m?nesiais, ta?iau kartais i?lieka atvira ilgesn? laik?.
Skilveli? pertvaros defektas (SPD)
- patologin? anga skilveli? pertvaroje, d?l kurios atsiranda jungtis tarp kairiojo ir de?iniojo skilveli?. Tai viena did?iausi? ?gimt? ?irdies yd?. Defektas pertvaroje susiformuoja 4-8 n??tumo savait?.
Atrioventrikulin?s pertvaros defektas (AVK)
- ?irdies yda, kuriai b?dingi prie?ird?i? pertvaros bei skilveli? pertvaros defektai ir atrioventrikulini? vo?tuv? buri? deformacijos. ?i yda sudaro 2-3 procentus vis? ?irdies yd?. Apie 30-60 procent? b?na esant Dauno sindromui. B?na ir berniukams, ir mergait?ms.
Atviras arterinis latakas (AAL)
- likusi funkcionuojanti jungtis tarp aortos ir plautinio kamieno. Dar vadinamas Botalo lataku. N??tumo laikotarpiu ?is latakas yra b?tinas vaisiaus kraujotakai. Ta?iau po gimimo pakitus kraujotakai arterinis latakas u?sidaro per pirm?sias 10-18 valand? ir virsta arteriniu rai??iu.
Aortos koarktacija (AoKo)
- tai patologinis aortos nusileid?ian?iosios dalies susiaur?jimas. ?i yda sudaro 5-8 procentus vis? ?gimt? ?irdies yd?. Berniukai serga da?niau nei mergait?s. Yda gali b?ti atskirai viena, bet gana da?nai ji b?na kartu su kitomis ?irdies ydomis.
Aortos angos stenoz? (AoS)
- tai ?gimtas aortos angos susiaur?jimas, trukdantis kraujui i?tek?ti i? kairiojo skilvelio ? aort?. Da?niausiai susiaur?jimas susidaro d?l netinkamai i?sivys?iusi? aortos vo?tuvo buri?.
Plautinio kamieno stenoz? ( plautin?s arterijos stenoz? PAS)
- plautinio kamieno susiaur?jimas, neleid?iantis kraujui nutek?ti i? de?iniojo skilvelio ? plau?i? arterijas.
Plau?i? arterijos vo?tuvo stenoz? (PAVS)
- plau?i? arterijos vo?tuvo angos susiaur?jimas d?l netaisyklingai susiformavusio vo?tuvo. Yda gali b?ti izoliuota, taip pat da?nai ji b?na su kitomis ?irdies ydomis ar organ? formavimosi ydomis.
Falo tetrada
- sud?tinga ?irdies yda, kuri? sudaro 4 komponentai: plautinio kamieno susiaur?jimas, skilveli? pertvaros defektas, aortos ?io?i? atsiv?rimas de?iniau ir de?iniojo skilvelio hipertrofija. Tai pati da?niausia cianotin? ?irdies yda, taip vadinama tod?l, kad, nei?sivys?ius pertvarai tarp kraujo cirkuliacijos rat?, deguonies neprisotintas kraujas patenka ? sistemin? kraujotak?, d?l to vaik? veidas, l?pos ir visa k?no oda b?na melsvo atspalvio.
Stambi?j? kraujagysli? transpozicija
- yda, kuriai esant stambiosios kraujagysl?s yra pasikeitusios vietomis, t. y. aorta prasideda de?iniajame skilvelyje, o plautinis kamienas prasideda kairiajame. Da?niausiai yda b?na izoliuota, nesusijusi su gen? ar chromosom? patologija.
Anomalus plau?i? ven? drena?as
- yda, kuriai esant dalis arba visos keturios plau?i? venos atsiveria netaisyklingai. Normaliai keturios plau?i? venos ?teka ? kair?j? prie?ird? ir atne?a deguonies prisotinto kraujo, kuris v?liau i?stumiamas ? kair?j? skilvel? ir ? aort?. Esant ?iai ydai plau?i? venos ?teka ne ? kair?j?, bet ? de?in?j? prie?ird?, vir?utin? ir apatin? tu??i?sias venas ar ? vart? ven?.
Kairiosios ?irdies hipoplazijos sindromas
- ypa? sunki ?gimta ?irdies yda, kuri? sudaro nei?sivyst?s kairysis skilvelis, siaura kylan?ioji aorta, susiaur?jusi nusileid?ian?ioji aorta, nefunkcionuojantys mitralinis ir aortos vo?tuvai, gali b?ti nutr?k?s aortos lankas.
Ebsteino anomalija
- yda, kuriai b?dingas netaisyklingas triburio vo?tuvo buri? prisitvirtinimas. Esant ?iai ydai triburis vo?tuvas yra ?emiau, prie de?iniojo skilvelio sienel?s ir suma?ina jo ertm?.
?irdies darbas tiriamas ?vairiais metodais. Populiariausias yra ?irdies ton? i?klausymas ? auskultacija stetoskopu arba fonendoskopu. ?irdies tonai yra susij? su vo?tuv? funkcija, kuri? paskirtis cirkuliuojan?iam kraujui suteikti krypt?. ?irdies garsas, girdimas sistol?s metu, vadinamas sistoliniu tonu (I tonas), o diastol?s metu ? diastoliniu tonu (II tonas). Esant pa?eistiems vo?tuvams arba susiaur?jusioms angoms, girdimi ??esiai. ?irdies tonai grafi?kai u?ra?omi fonokardiografu. ?irdies mechanin? veikla tiriama balistokardiografu.
Did?iausi? informacij? apie ?irdies (raumens) funkcines savybes suteikia metodai, registruojantys ?irdies biopotencialus. ?irdies veiklos metu jie u?ra?omi elektrokardiografu.
Elektrokardiograma
- (EKG) gaunama registruojant ?irdyje plintan?ius elektrinius potencialus. Aktyv?s elektrodai tvirtinami ant abiej? rank? ir ant kairiosios kojos, o neutralus ? ant de?in?s kojos.
Elektrokardiograma
(EKG) ?ia rodo ?e?is ?irdies plakimus.
EKG
registruojami trys teigiami (P, R, T) ir du (Q, S) neigiami danteliai. P dantelis rodo elektrinio impulso atsiradim? sinusiniame mazge ir jo plitim? prie?ird?iuose, R dantelis registruoja skilveli? sudirginim?, T dantelis ? skilveli? miokardo l?steli? repoliarizacij? (atsipalaidavim?). Registruojamas PQ intervalas rodo laik?, per kur? sujaudinimas i? sinusinio mazgo i?plinta ? prie?ird?ius ir pasiekia atrioventrikulin? mazg?. Normaliai tai u?trunka iki 0,2 s. QRS kompleksas atitinka skilveli? sudirginim? (susitraukim?) ir trunka iki 0,1 s. ST intervalas registruoja miokardo baigiam?j? repoliarizacij? ir tai trunka 0,3 s, T-P intervalas yra diastol?s laikas.
?irdies darb? reguliuoja neurohumoralin? sistema, taip pat intrakardiniai reguliacijos mechanizmai.
Nervin? ?irdies veiklos reguliacija skatina arba slopina ?irdies susitraukim? da?n? ir
j?ga
. Tai reguliuoja vegetacin? nerv? sistema. Simpatiniai nervai (
nervas
), i?skirdami adrenalin? per beta-adrenoreceptorius, greitina ?irdies susitraukim? da?n?, j?g?, taip pat didina miokardo dirglum? ir laidum?. Adrenalinas greitina
depoliarizacija
ir Ca jon? transport? ? miokardo lasteles (
l?stel?
). Simpatin?s nerv? sistemos aktyvumas did?ja stres? metu, sunkiai dirbant.
Parasimpatin? inervacija veikia per acetilcholina, kuris didina K jon? i??jim? i? l?stel?s ir susidariusi hiperpoliarizacija slopina ?irdies veikl? ? veikia neigiamai chrono- ir inotropi?kai. D?l to ?irdies susitraukim? da?nis ir j?ga bei dirglumas ir laidumas suma??ja.
Humoralin? ?irdies veiklos reguliacij? atlieka
adrenalinas
, kuris per beta adrenoreceptorius skatina ?irdies ritm?. Taip pat ?irdies darb? skatina
hormonai
tiroksinas
,
gliukagonas
ir kt.
Acetilcholinas
, sukeldamas hiperpoliarizacij?, ?irdies darb? slopina.
Veikiant ?irdies intrakardiniams mechanizmams, ?irdis gali pati reguliuoti savo darb?. Kai did?ja pritekamo kraujo kiekis ? skilvelius, labiau i?sitempia miokardo skaidulos, daugiau susidaro skersini? tilteli? ir raumuo stipriau susitraukia. Tai vadinamoji savaimin? heterometrin? reguliacija, Did?jant Ca jon? kiekiui miokarde, did?ja raumens susitraukimo j?ga. Tai homeometrin? ?irdies veiklos reguliacija.
- ↑
Hall, John (2011). Guyton and Hall textbook of medical physiology (12th ed.). Philadelphia: Saunders/Elsevier, p. 105?107.
ISBN 978-1-4160-4574-8
.
Vikicitatos
Wikiquote logo