한국   대만   중국   일본 
?inguanai ? Vikipedija Pereiti prie turinio

?inguanai

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kamajurai groja fleitomis
Kuikur? kaimas
Kalapalai plaukia kanoja
Apeigin?s ?inguan? imtyn?s

?inguanai ( xinguanos ) arba ?ingu tautos ( port. povos do Xingu ) ? kult?ri?kai gimining? ind?n? taut? grup?, gyvenanti Amazonijoje , vidurio?vakar? Brazilijoje ( Mato Grose ), prie ?ingu auk?tupio, ?ingu nacionalinio parko pietuose. Populiacija apie 3000 ?moni?. Kalbi?kai ?vairialypiai ? dalis ?inguan? ?neka tupi? , dalis ? karib? , dalis ? aravak? ?eimos kalbomis, o trumaj? kalba izoliuota.

Ry?ius su vakarie?iais ?inguanai u?mezg? XIX a. paskutiniame ketvirtyje. Populiacija XIX a. pab. siek? apie 2,5 t?kst. ?moni?. V?liau, XX a. pr. j? gerokai apma??jo d?l tarpgentini? kar? ir europie?i? u?ne?t? lig?. 1946  m. ?inguan? ?em?se sudaryta rezervacija. D?l ribot? ry?i? su aplinkin?mis tautomis, jie i?laik? savit? kult?r?, ?enkliai paveik? kitas ?ingu baseino tautas ( sujus , t?ukaramajus, kajapus , ?urunus ).

Ver?iasi kapline ? lydimine ?emdirbyste (augina kar?iuosius manijokus , pikos rie?utus, kukur?zus , jamsus , pupeles , ?em?s rie?utus , bananus , batatus , moli?gus , pipirus , medviln? ir kt.), svarbi ?vejyba (nuodais, sp?stais ir kt.), rankiojimas svarbiausias sausryme?iu (renka v??li? kiau?inius, nariuotakojus, krevetes ir kt.). I? manijoko gamina nuodus (technologija paprastesn?, nei kit? P. Amerikos taut?). Amatai: pynimas ( hamak? , krep?i? ir kt.), molini? ind? lipdymas (dauguma gauna mainais), med?io dro?yba (gyv?n? ar pauk??i? pavidalo suolai vadams ir vyresnybei).

Tradici?kai ?inguanai drabu?i? nevilki. Moterys ant kaktos ne?ioja ?ievinius trikamp?lius.

Kiekviena ?inguan? gentis u?ima atskir? kaim? , sudaryt? i? 5?7 apskrito plano b?st? su stogu, besileid?ian?iu iki ?em?s. Namais i?d?styti ratu apie aik?t? su vyr? namu viduryje.

Bendruomenei vadovauja vadas ir ?amanas . Giminyst? vedama i? abiej? t?v?. Vyrai ir moterys dirba atskirai (vieni valo mi?ko bar?, kitos sodina pas?lius), turi atskiras apeigas. Vyrai rengia apeigas su kauk?mis , groja fleitomis ir vaidina vanden? dvasias. Taip pat b?na mergai?i? ??ventinimo ? moteryst? apeigos, apeiginiai gretim? kaim? vyr? susir?mimai. Gausi mitologija.

?inguanams priskiriamos tautos:

Taip pat kult?ri?kai artimi karibai bakairiai . [1]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Шингуано ,Энциклопедия ≪Народы и религии мира≫. Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.