?ilumin? talpa  ? fizikin? med?iagos savyb?, apibr??iama kaip ?ilumos kiekis, kurio reikia sistemai (med?iagai), kad ?ios temperat?ra pasikeist? vienetu. ^[1] ?ilumin?s talpos SI vienetas yra d?aulis kelvinui (J/K).

?ilumin? talpa yra ekstensyvus dydis . Atitinkama intensyvioji savyb? yra savitoji ?ilumin? talpa , nustatoma dalijant objekto ?ilumin? talp? i? jo mas?s. ?ilumin? talp? padalinus i? med?iagos kiekio moliais, gaunama jos molin? ?ilumin? talpa . T?rin? ?ilumin? talpa parodo ?ilumin? talp?, tenkan?i? vienam t?riui. Architekt?roje ir statybos in?inerijoje pastato ?ilumin? talpa da?nai vadinama jo ?ilumine mase.

Objekto ?ilumin? talpa, ?ymima ${\displaystyle C}$, yra riba :

${\displaystyle C=\lim _{\Delta T\to 0}{\frac {\Delta Q}{\Delta T}},}$

kur ${\displaystyle \Delta Q}$ yra ?ilumos kiekis, reikalingas med?iagai (kurios mas? M ) tam, kad pakeltum?me jos temperat?r? ${\displaystyle \Delta T}$.

?io parametro vert? paprastai labai skiriasi priklausomai nuo objekto pradin?s temperat?ros ${\displaystyle T}$ ir j? veikian?io sl?gio ${\displaystyle p}$. Ypa? kinta vykstant faziniams virsmams , tokiems kaip lydymasis ar garavimas (?r. lydimosi ?ilum? ir garavimo ?ilum? ). Tod?l ji tur?t? b?ti laikoma ?i? dviej? kintam?j? funkcija ${\displaystyle C(p,T)}$.

Dauguma fizikini? sistem? pasi?ymi teigiama ?ilumine talpa; pastovaus t?rio ir pastovaus sl?gio ?ilumin?s talpos, grie?tai apibr??tos kaip dalin?s i?vestin?s, homogeniniams k?nams visada yra teigiamos vert?s. ^[2] Ta?iau yra sistem?, kuri? ?ilumin? talpa ${\displaystyle Q}$/ ${\displaystyle \Delta T}$ yra neigiama. Pavyzd?iai: gr??tamai ir beveik adiabati?kai besiple?ian?ios idealiosios dujos , kurioms b?dingas v?simas ( ${\displaystyle \Delta T}$< 0), nepaisant patenkan?io nedidelio ?ilumos kiekio ${\displaystyle Q}$ > 0. Taip pat degan?ios metano dujos , kurios did?jant temperat?rai ${\displaystyle Q}$ < 0 atiduoda ?ilum? ${\displaystyle \Delta T}$> 0. Kiti pavyzd?iai ? nehomogeni?kos sistemos, neatitinkan?ios grie?to termodinamin?s pusiausvyros apibr??imo. Tai yra gravitaciniai objektai, pavyzd?iui, ?vaig?d?s ir galaktikos , taip pat kai kurie keli? de?im?i? atom? nanoskopinio mastelio telkiniai, temperat?rai esant artimai fazinio virsmo temperat?rai. ^[3] D?l neigiamos ?ilumin?s talpos vert?s gali susidaryti neigiama termodinamin? temperat?ra .

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?is straipsnis apie fizik? yra nebaigtas . J?s galite prisid?ti prie Vikipedijos papildydami ?? straipsn?.