?iltin?
, seniau vadinta
tifu
?
infekcini? lig?
grup?, apimanti
epidemin?
?iltin? (platina
ut?l?s
),
cucugamu?io
?iltin? (platina tam tikri
arachnidai
) ir
endemin?
?iltin? (platina
blusos
).
[1]
Da?ni simptomai yra
kar??iavimas
, galvos skausmas ir b?rimas.
[1]
Paprastai pasirei?kia pra?jus vienai ar dviem savait?ms po kontakto.
[2]
Ligas sukelia tam tikros
bakterijos
.
[1]
Epidemin? ?iltin? sukelia k?no ut?li? platinama
Rickettsia prowazekii
, cucugamu?i ?iltin? sukelia
Orientia tsutsugamushi ,
kuriuos platina tam tikri arachnidai, o endemin? ?iltin? sukelia
Rickettsia typhi ,
kuri? platina blusos.
[1]
Yra sukurtos
vakcinos
, ta?iau j? n?ra prekyboje.
[3]
[4]
[5]
Prevencija vykdoma siekiant ma?inti kontakto su lig? platinan?i? organizm? kontakto galimyb?.
[3]
[4]
[5]
Gydoma antibiotiku
doksiciklinu
.
[2]
Epidemin? ?iltin? paprastai pasirei?kia protr?ki? metu, esant blogoms sanitarin?ms s?lygoms ir esant daug ?moni?.
[6]
D?l pager?jusi? sanitarini? s?lyg? kyla retai.
[3]
Cucumu?i ?iltin? pasirei?kia
Pietry?i? Azijoje
,
Japonijoje
ir ?iaur?s
Australijoje
.
[4]
Peli? ?iltin? pasirei?kia
tropin?se
ir
subtropin?se
pasaulio vietose.
[5]
?iltin?, arba tifas, buvo apra?yta v?liausiai nuo 1528 m.
[7]
Tifo pavadinimas kil?s i?
graiki?ko
?od?io
tuphos
(τ?φο?), rei?kian?io 'migl?' arba 'd?mas', i? ko kildinama ir kita reik?m?, '
kliedesys
', taip nusakant u?sikr?tusi?j? psichikos b?kl?.
[7]
?iltin? ir
viduri? ?iltin?
yra skirtingos ligos, kurias sukelia ?vairi? tip? bakterijos.
[8]
Pasaulio sveikatos organizacijos
duomenimis, 2010 m.
mirtingumas
nuo ?iltin?s buvo ma?daug vienas 5 000 000 ?moni? per metus.
[9]
?iandien i?likusios vos kelios epidemin?s ?iltin?s zonos. Skai?iuojant nuo XX a. pab., atvej? u?fiksuota Burundyje, Ruandoje, Etiopijoje, Al?yre ir kai kuriose Piet? ir Centrin?s Amerikos srityse.
[10]
[11]
[12]
[13]
Ta?iau dar XIX a. ?iltin?s protr?kiai nebuvo reti.
Napoleonui traukiantis i? Maskvos
1812 m., nuo ?iltin?s mir? daugiau pranc?z? kari?, nei m??iuose su carin?s Rusijos kariais.
[14]
- ↑
1,0
1,1
1,2
1,3
?Typhus Fevers“
.
www.cdc.gov
(amerikie?i? angl?). 2017-03-07
. Nuoroda tikrinta
2017-03-26
.
?Typhus Fevers“
.
www.cdc.gov
. 2017 m. kovo 7 d.
Archyvuota
2017-03-26
- ↑
2,0
2,1
?Information for Health Care Providers“
.
www.cdc.gov
(amerikie?i? angl?). 2017-03-07
. Nuoroda tikrinta
2017-03-26
.
?Information for Health Care Providers“
.
www.cdc.gov
. 2017 m. kovo 7 d.
Archyvuota
2017-03-26. Tikrinta 2017-03-26
- ↑
3,0
3,1
3,2
?Epidemic Typhus“
.
www.cdc.gov
(amerikie?i? angl?). 2017-03-07
. Nuoroda tikrinta
2017-03-27
.
- ↑
4,0
4,1
4,2
?Scrub Typhus“
.
www.cdc.gov
(amerikie?i? angl?). 2017-03-07
. Nuoroda tikrinta
2017-03-26
.
- ↑
5,0
5,1
5,2
?Murine Typhus“
.
www.cdc.gov
(amerikie?i? angl?)
. Nuoroda tikrinta
2017-03-26
.
- ↑
?WHO | Typhus“
.
www.who.int
. 1997 m. gegu??s m?n
. Nuoroda tikrinta
2017-03-26
.
- ↑
7,0
7,1
Mandell, Douglas, and Bennett's Principles and Practice of Infectious Diseases E-Book
. Elsevier Health Sciences. 2014.
ISBN
9780323263733
.
- ↑
Bacterial Infections of Humans: Epidemiology and Control
. Springer. 2013.
ISBN
9781461553274
.
- ↑
WHO Statistical Information System (WHOSIS)
Archyvuota kopija
2010-02-21 i?
Wayback Machine
projekto.
- ↑
Raoult D, Roux V, Ndihokubwayo JB, Bise G, Baudon D, Marte G, Birtles R (1997).
?Jail fever (epidemic typhus) outbreak in Burundi“
.
Emerging Infectious Diseases
.
3
(3): 357?60.
doi
:
10.3201/eid0303.970313
.
PMC
2627627
.
PMID
9284381
.
- ↑
Mokrani K, Fournier PE, Dalichaouche M, Tebbal S, Aouati A, Raoult D (2004 m. rugpj??io m?n.).
?Reemerging threat of epidemic typhus in Algeria“
.
Journal of Clinical Microbiology
.
42
(8): 3898?900.
doi
:
10.1128/jcm.42.8.3898-3900.2004
.
PMC
497610
.
PMID
15297561
.
- ↑
?Epidemic typhus risk in Rwandan refugee camps“.
Releve Epidemiologique Hebdomadaire
.
69
(34): 259. August 1994.
PMID
7947074
.
- ↑
Perine PL, Chandler BP, Krause DK, McCardle P, Awoke S, Habte-Gabr E, et al. (1992 m. gegu??s m?n.). ?A clinico-epidemiological study of epidemic typhus in Africa“.
Clinical Infectious Diseases
.
14
(5): 1149?58.
doi
:
10.1093/clinids/14.5.1149
.
PMID
1600020
.
- ↑
The Historical Impact of Epidemic Typhus
Archyvuota kopija
2009-11-06 i?
Wayback Machine
projekto.. Joseph M. Conlon.