?aknis  ? kertin?, neskaidoma ?od?io dalis , formalus ir semantinis ?od?io branduolys be afiks? . ?aknis yra bendra visiems gimini?kiems ?od?iams, pridedant priesagas , gal?nes , prie?d?lius , intarpus gali tapti bet kuria reik?mine kalbos dalimi . Kiekvienas reik?minis ?odis turi bent vien? ?akn? (sudurtiniai ? dvi ir daugiau). Kiekviena kalba turi prakti?kai neribot? ?akn? skai?i?, o kit? ?od?io dali? imtis yra baigtin?.

Lietuvi? kalboje (kaip ir indoeuropie?i? kalbose apskritai) b?dingi vienskiemen?s ?aknies ?od?iai (pvz., ei -, ei -ti , ei -klus , ?j -imas; plg. skr. i -, e -ti , i -hi ). Kartais pasitaiko ?od?i?, kuriuos sudaro tik ?aknis (be afiks?): gal, tik, daug . B?na ir dviskiemeni? ?akn?. ^[1]

Yra dvejopas ?akn? i?skyrimo b?das: pagal etimologij? ir sinchroniniu b?du. Pvz., sinchroni?kai ?od?io dien -a ?aknis yra dien- , bet etimologi?kai i? ties? ?aknis yra die- (su formantu -n-) ir bendra su ?od?ius Die -vas , dei -v? sudaran?iomis ?aknimis, kurios kilusios i? ide. *dei?- ‘?viesti, b?ti ?viesiam’. ^[2]

Taip pat reikia atkreipti d?mes?, kad indoeuropie?i? kalbose ?aknims galioja trij? laipsni? balsiokaitos taisykl? ? ?aknies balsis gali b?ti trejopo ilgumo: normaliojo, pailgintojo ir silpnojo (arba nykstamojo), pvz., g er ti (normalusis) ? g ?r ? (pailgintasis), e sti (normalusis) ? sen. liet. s?s 'es?s' (nykstamasis), k er pa (normalusis) ? k ir po (silpnasis).

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]