Onino karas (jap. ?仁の? ?nin no Ran ) buvo 1467 - 1477 m. vyk?s karas tarp Hosokavos Katsumoto ir Jamanos Sozeno klan? d?l ?iog?no ?p?dinio. Onino karo pagrindiniai vadai buvo Hosokava Katsumoto ir Jamana Sozenas.

Svarbiausios asmenyb?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Hosokava Katsumoto (jap. 細川 勝元 Hosokawa Katsumoto ; 1430 ? 1473).
• Jamana Sozenas (jap. 山名 宗全 Yamana Sozen ; 1404 ? 1473) - vienuolis, Jamanos klano lyderis. D?l savo raudono veido ?inomas, kaip Raudonasis vienuolis. Jis buvo vienas i? galing?j? feodal? bei Hosokavos Katsumotos uo?vis.
• A?ikaga Jo?imasa (jap. 足利 義政 Ashikaga Yoshimasa ; 1435 - 1490) - 8-asis Muroma?io ?iog?nas, A?ikagos Jo?ikatsu (jap. 足利 義勝 Ashikaga Yoshikatsu ) brolis ir ?p?dinis. Pastat? ?Sidabrinio paviljono“ ?ventykl?. M?go arbatos ceremonijas, kolekcionavo i? Kinijos atve?tus keramikos gaminius. Da?nai minimas kaip vienas i? blogiausi? ?iog?n?. Karo metu daugiausiai laiko skyr? menui.
• A?ikaga Jo?imi (jap. 足利 義視 Ashikaga Yoshimi ; 1439 - 1491) Jo?imasos jaunesnysis brolis. Budist? vienuolis, kuris anks?iau buvo pasivadin?s Gid?inu ir buvo vienas i? ?iog?no ?p?dini?.
• A?ikaga Jo?ihisa (jap. 足利 義? Ashikaga Yoshihisa ; 1465 ? 1489) 9-asis Muroma?io ?iog?nas, A?ikagos Jo?imaso s?nus ir ?p?dinis. ^[1]

Karo prie?astys [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Onino karas prasid?jo nuo kivir?o d?l A?ikagos ?p?dinio, kai A?ikaga Jo?imasa nor?jo pasitraukti i? savo sosto, ta?iau netur?jo savo ?p?dinio. Jo ?mona Hino Tomiko (jap. 日野 富子 Hino Tomiko ) nesusilauk? k?dikio. Jo?imasa papra?? savo brolio Jo?imio, kad pasitraukt? i? vienuolyno ir tapt? jo ?p?diniu ir Jo?imis sutiko. A?ikaga Jo?imasa paskyr? Jo?imio pavaldiniu Hosokav?. Ta?iau 1465 m. Jo?imaso ?mona pagimd? s?n? - Jo?ihis?. Nesutarimai prasid?jo tada, kai Hosokava Katsumoto palaik? Jo?im?, o Jamana Sozenas ? A?ikagos tikr?j? s?n?. V?liau Hosokav? par?m? Hatekajamos ir ?ibos klanai, o Jaman? ? Ou?i Masahiro (jap. 大? 政弘 Ouchi Masahiro ) klanas. Gin?as perraugo ? did?iul? kar?, kuriame i? viso kariavo 160 t?kstan?i? kari? ir tai buvo vienas did?iausi? kari? skai?iumi kar? per vis? Japonijos istorij?. ^[2]

Konfliktai paskatin? Onino kar? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Viena prie?as?i? paskatinusi? Onino kar? buvo konfliktas tarp Hatakejamos (jap. ?山 Hatakeyama ) ir ?ibos (jap. 斯波氏 Shiba shi ) klan?. XV a. 5-ame de?imtmetyje Hatakejamos buvo viena i? seniausi? ir galingiausi? ?iog?n? ?eim?. Klano atstovai tarnavo trij? provincij? gubernatoriams ir gaudavo auk??iausius postus ?iog?no administracijoje. ? auk??iausi? paskyrim? pretendavo du Hatakejamos vaikai: ?vaikintas s?n?nas Hatakejama Masanaga ir ( jap. ?山 政長 Hatakeyama Masanaga ) Hatakejama Jo?inari ( jap. ?山 義就 Hatakeyama Yoshinari ) ? tikrasis s?nus. Vieni palaik? Jo?inar? ir sutikus ?iog?nui, 1454 m. Jo?inaris gavo auk??iausi? post? ?iog?no administracijoje. Kiti Hatakejamos ?eimos nariai ir ?takingi pareig?nai nor?jo, kad auk??iausi? paskyrim? gaut? Masanaga. ^[3]

Kita prie?astis - gin?as ?ibos ?eimoje. Mir?s pareig?nas netur?jo ?p?dinio, tad ? post? pretendavo du ?eimos nariai: ?iba Jo?ikado ( jap. 斯波義廉 Shiba Yoshikado ) ? paskirtas ?eimos galva ir ?iba Jo?ito?is ( jap. 斯波義敏 Shiba Yoshitoshi ) ? paskirtas klano valdytoju 1461 metais. ^[4]

Chronologija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?? puslap? ar jo dal? reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus . Jei galite, sutvarkykite.

• 1465 - Gim? Tomiko s?nus ? A?hikaga Jo?ihisa
• 1467 - prasid?jo Onino karas
• 1473 - Jo?imasa atsistatydino ir jo viet? u??m? s?nus Jo?ihisa
• 1477 - Onino karo pabaiga.

Karo prad?ia [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Karas prasid?jo 1467 - iaisiais metais, kai Jamana Sozen i?sikviet? karved? Ou?i Masahiro ( 大? 政弘 Ouchi Masahiro ) ir 20 t?kstan?i? kari?. 1467 metais. Hosokavos armija buvo vadinama - Rytine armija, o Jamanos ? vakarine armija. ?altini? teigimu, kad karas prasid?jo tik tada, kai abiej? klan? armijos ??eng? ? Kiot? . Pirmasis puolimas vyko baland?io m?nes? , kai Jamanos klanai sudegino Hosokavos r?mus, ta?iau tuo metu anks?iau pasklidus gandui, kad Jamana Sozenas u?puls Hosokavos r?mus, tad Hosokava tur?jo laiko i?sigelb?ti ir persikelti ? ?iog?no buvein?. V?liau Hosokavos klanas u?puol? Jamanos klan?. M??io laukas buvo Kioto miestas ir jo apylink?s, nes abi kovojan?ios pus?s ten tur?jo savo b?stines, kuriose rezg? puolimo strategijas. Kai gin?as tapo nebevaldomas, A?ikaga Jo?imasa suprato apie did?jant? pavoj? ir ?sp?jo abu vadus, kad tas, kuris pralaim?s pirmajame susir?mime, bus paskelbtas sukil?liu ir patirs izoliavim? nuo klano bei praras visokeriop? param?. ^[5]

Karas Kiote [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Karo prad?ioje, Kiote kilo ?tampa. Vasario 1467 m. Hosokava gavo prane?im?, kad Ou?i, vakar? provincij? gubernatorius, jau ??ygiavo ? Kiot? su 20 - ?ia t?kstan?i? vyr?. Kioto gyventojai paliko miest?. Jaunesni karali?kosios ?eimos nariai buvo saugiai perkelti ? pietus, o r?m? sargyba buvo padvigubinta, nes sklido gandai apie naujus i?puolius. Hosokavos r?muose nuimtos stumdomos durys ir vitra?ai, kuriuos pakeit? medin?s ?aliuz?s, inkrustuotos moliu apsauga nuo ugnies. Iki liepos m?n. visa ?iaurin? Kioto pus? tapo griuv?siais. Gatv?se b?davo statomos barikados, vietoj sugriuvusi? nam?, gynybai pad?jo apkasai ? b?davo kasamos duob?s, kurios puikiai apsaugodavo nuo prie?? puolimo. Taip pat susiformavo armij? pozicijos, Jamanos Vakar? armijos gynybinis centras buvo ? vakarus nuo Muroma?io gatv?s, Hosokava buvo priverstas b?ti rytuose ir ?iaurin?je Imadegavoje, kurioje stov?jo A?ikagos g?li? r?mai ir didysis vienuolynas zen ( ?okokud?i ( jap. 相?寺 Shokokuji )), ir kitos Hosokavos rezidencijos. Hosokavos tikslas buvo ?tikinti ?iog?n?, kad jis paskelbt? Jaman? mai?tininku, nors Hosokava pats pirmas pralaim?jo pirm?j? puolim?, ta?iau deklaracija neleido Hosokavai pakenkti savo var?ovui, Jamana sulauk? pastiprinimo ir vis labiau kurst? neapykant? Hosokavai. Rugs?jo 29 d. Jamana prad?jo v?l j? pulti i? piet?, puol?, degino jo r?mus. Spalio pabaigoje Jamana u?puol? ?okokuji, kuris buvo ?alia Jo?imasos dvaro, ta?iau ?iog?nas buvo apsaugotas ir t?s? savo veikl?. Gatv?se vyko baisios skerdyn?s, siauros gatv?s b?davo pilnos ?uvusi? kari? lavon?. Ou?i Masahiro prikraudavo po a?tuonis ve?imus su nu?udytuoj? galvomis. D?l labai didelio auk? skai?iaus k?nai b?davo laidojami artimiausiuose grioviuose. 1468 m. baland?io m?nes? kovos aprimo, ta?iau abi kovojan?ios pus?s vis dar steb?jo vien? kit?. Pra?jo m?nesiai , i? Hosokavos pus?s pada?n?jo prie?o pozicij? i?puoliai bei katapult? bombardavimai . V?liau kovos vyko u? Kioto rib?, kur buvo sugriautas (jap. 天龍寺 Tenry?-ji ) vienuolynas. Kovos i?plito ? kitas provincijas. ^[6]

A?ikaga Jo?imasa karo metu [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Onino karo metu A?ikaga Jo?imasa ir toliau gyveno savo r?muose, nors po kruvinas kovas jie buvo gerokai apgriauti. Manoma, kad jis daugiausiai laiko skyr? gro??damasis savo sodu ir kini?k? paveiksl? kolekcija. ^[7]

A?ikaga Jo?imis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

A?ikaga Jo?imi, kuris dr?siai kovojo prie? kariuomen? i? vakar?, buvo susir?pin?s d?l akivaizd?ios Jamano pergal?s. Jis ?tar?, kad Jo?imasa gal?jo slapta pritarti Jamanai, tuo labiau Jo?imasos ?mona - Hono Tomiko. Jamana ?tikin?jo, kad jeigu Jo?imis toliau teiks param? Hosokavai, tai pakenks jo santykiams su "Jo?imasa" ir netur?s galimyb?s tapti ?iog?nu. Ta?iau Jo?imis nenor?damas kariauti, nusprend? laikinai pasi?alinti i? kovos vietos ir laukti tolesni? ?vyki?. Jis i?vyko ? Heijo kaln?, o v?liau i? ten atvyko ? Isle, kurioje j? svetingai pri?m? provincijos gubernatorius. ^[8]

Karo pabaiga [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Baigiantis karui, abiej? klan? vad? sveikata pablog?jo ir j?gos i?seko, i? nevilties Hosokava galvojo tapti vienuoliu, o Jamana mast? apie savi?udyb?, atlikti hara - kiri, ta?iau abiej? vargai baig?si, kai abu 1473 metais mir? nuo lig? ir i?sekimo. Po Hosokavos ir Jamano mirties, kovos tarp Hosokavos klano ir Ou?i vis dar t?s?si. A?ikaga Jo?imasa pasitrauk? i? sosto ir jo s?nus A?ikaga Jo?ihitsa tampa 9- uoju Muroma?io ?iog?nu. Prie?ingos opozicij? pus?s kariavo tarpusavyje dar 3 metus, kol galiausiai i?seko j?gos. 1477 m. Ou?i Masahiro oficialiai pasitrauk? i? Kioto, kartu su savo 20 t?kstan?i? kari? armija, gr??ta ? savo gimtin? Yamagu?i ( jap. 山口? Yamaguchi-ken ‘‘), ta?iau parodydamas nepasitenkinim? d?l imperatoriaus ir ?iog?no, nusiaubia ir sudegina vis? u?imt? Kioto dal?. ^[9]

Pasekm?s: [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Onino karo pabaigoje, niekas nebuvo laim?j?s. Karui pasibaigus, ?lugo A?ikagos valdymas, A?ikagos ?eima tampa Hosokavos ?eimos marion?t?mis. Sunaikinta ?oeno sistem? bei A?ikagos ?iog?no vald?ia. Sengoku eroje, valdos tapo autonomi?kos ir savaranki?kos nuo centrin?s vald?ios, kurios tur?jo sav? mokes?i? sistema. 1493 metais, Hosokava atleido ?iog?n? A?ikaga Jo?itan? ( 足利 義稙 Ashikaga Yoshitane ). Hosokavos klanas ir Hatakeyama t?s? kovas d?l vald?ios Kinai regione, kurioje prad?jo stiprinti savo kontrol?. Prasideda Sengoku eros visos Japonijos provincij? civilinis karas. ^[10]

Kiotas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Karo prad?ioje Kioto gyventoj? gal?jo b?ti apie 100 t?kst. ?moni?. Po Onino karo, ?is skai?ius smarkiai suma??jo. Kai kurie gyventojai mir?, kai kurie pab?go. Prekybininkai bijojo atvykti ? miest?, smuko prekyba. Pra?jo de?imtme?iai, kol Kiotas prad?jo atsigauti. Daimyo - feodalai, kurie ka?kada gyveno eleganti?kuose miesto nameliuose, po karo, liko provincijose, saugiai ?tvirtintuose namuose. ^[11]

Karaliaujan?i? valstybi? laikotarpis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pasibaigus Onino karui, prasid?jo ?imt? met? trunkantis civilinis karas Japonijoje, kuriame Japonijos feodaliniai kunigaik??iai kovojo vieni su kitais d?l ?emi? ir vald?ios. 1490 m. kai Hosokav Katsumoto ( jap. 細川勝元 Hosokawa Katsumoto } , 1430-1473 m.) Kanrei (jap. 管 領 Kan-rei , liet. ?ogunalo pavaduotojas) per?m? Muroma?io ?iog?n? vald?i? ir u?kariavo Kant? region?. 1543 metais atvyksta pirmieji europie?iai ir Kiotas tapo vienas i? Japonijos pramon?s ir prekybos centr?. Karas baig?si, kai 1601 m. Tokugavos Iejasu ( ?川 家康 Tokugawa Ieyasu ) suvienija Japonij?. ^[12]

Ikko-Ikki [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Onino karo metu, sustipr?jo budizmo vienuoliai, kunigai ir vietiniai didikai ? Ikko - Ikki, kurie v?liau buvo sukil? prie? Daimyo valdym?.. Da?niausiai jie kreip?si ? ma?iausius Japonijos visuomen?s narius ir taip ?gijo gali? per karines kampanijas. "Ikko" rei?kia viena?ali?kus ar atsidavusius, o sektos sek?jai (jap. 門徒 monto ) garbino Amitabh? , auk??iausi? Bud?, kuris, j? nuomone, link?jo sek?jams patekti ? roj? po mirties. Ikko-Ikki kari? vienuoliai buvo bebaimiai ir trok?tantys kariauti kariai, kurie buvo labai naudingi bet kuriai provincijai, prie kurios jie tuo metu nor?jo prisid?ti. M??iuose jie da?nai atlikdavo masin? giedojim? ( angl. nembutsu), siekdami i?g?sdinti savo prie?us ir i?tobulinti savo vidin? pasaul?. 1488 m. Ikko-Ikki mai?tavo ir pri?m? Kagos provincijos valdym?, i? ?ia jie i?plito ? Kioto rajonus. Iki 1570 m. Jie tur?jo dvi pagrindines bazes ir buvo vienas i? did?iausi? Japonijos politikos j?g?. ^[13]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1. ↑ K?odansha, K., 1983. Kodansha encyclopedia of Japan. Kodansha.
2. ↑ Elizabeth, M., 1997. The Culture of Civil War in Kyoto. University of California Press.pp 14-15
3. ↑ Elizabeth, M., 1997. The Culture of Civil War in Kyoto. University of California Press.pp 14-15
4. ↑ Elizabeth, M., 1997. The Culture of Civil War in Kyoto. University of California Press.pp 14-15
5. ↑ Stephen R,1996. Samurai: a military history, Turnbull, Psychology Press.pp-111
6. ↑ Stephen R,1996. Samurai: a military history, Turnbull, Psychology Press.pp-111-114
7. ↑ Keene, D., 2006. Yoshimasa and the Silver Pavilion. Columbia University Press. pp-6.
8. ↑ Keene, D., 2006. Yoshimasa and the Silver Pavilion. Columbia University Press. pp-67
9. ↑ Stephen R,1996. Samurai: a military history, Turnbull, Psychology Press.pp-111-114
10. ↑ International, K., 1995. Japan Profile of a Nation. 1st ed. Japan: Kodansha.
11. ↑ Andrew Knighton. 2017. Japan's Onin War - A Vital Moment In The History Of Japan.[internete] prieiga per internet?: https://www.warhistoryonline.com/medieval/the-onin-war-m.html .
12. ↑ Japan Forum. 2017. Sengoku Period.[internete] prieiga per internet?: https://www.jref.com/articles/sengoku-period.232/ .
13. ↑ History of War. [internete] prieiga per internet?: http://www.historyofwar.org/articles/weapons_ikko.html .

?altiniai: [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Elizabeth, M., 1997. The Culture of Civil War in Kyoto. University of California Press.
• K?odansha, K., 1983. Kodansha encyclopedia of Japan. Kodansha.
• Stephen R,1996. Samurai: a military history, Turnbull, Psychology Press.pp-112
• Andrew Knighton. 2017. Japan's Onin War - A Vital Moment In The History Of Japan.[internete] prieiga per internet?: https://www.warhistoryonline.com/medieval/the-onin-war-m.html .
• Stephen R,1996. Samurai: a military history, Turnbull, Psychology Press.
• Frederic, L., 2017. Japan Encyclopedia. Harvard University Press.
• International, K., 1995. Japan Profile of a Nation. 1st ed. Japan: Kodansha.
• Japan Forum. 2017. Sengoku Period.[internete] prieiga per internet?: https://www.jref.com/articles/sengoku-period.232/
• History of War. [internete] prieiga per internet?: http://www.historyofwar.org/articles/weapons_ikko.html .