Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
?iapasas
(
isp.
Chiapas
) ? valstija pietry?i?
Meksikoje
. Ribojasi su
Oa?aka
ir
Verakrusu
vakaruose, su
Tabasku
?iaur?je, su
Gvatemala
rytuose. Pietvakarius skalauja Ramiojo vandenyno
Tehuantepeko ?lanka
. Sostin? ?
Tustla Gutjeresas
.
?iapase esan?ios ?iapa de Korso archeologin?s radimviet?s radiniai rodo, kad teritorija gyvenama jau nuo 1400 m. pr. m. e. ?iapaso
d?iungl?se
klest?jo
Maj? civilizacija
. VI a. majai ?k?r? garsi?j?
Palenk?
. Apie 800 m?s? eros metus i? ?iaur?s atkeliav? mange kalbomis kalbantys ?iapanekai u?kariavo vietinius zoki? ir maj? miestus. XVI a. ?iapas? kolonizavo ispanai ir prijung? prie
Naujosios Ispanijos
vicekaralyst?s. 1823 m. teritorij? aneksavo Meksika, ta?iau ? j? pretenzijas rei?k? ir
Centrin?s Amerikos Federacija
. ?iapasas buvo kult?ri?kai menkai kolonizuotas, didel? ?tak? tur?jo vietin?s ind?n? bendruomen?s, kurios rengdavo sukilimus. 1917 m. Meksikos vald?ia suteik? ind?nams bendruomeni? savivaldos teis? (
ejido
). 1994 m. valstijoje susik?r? separatistinis
Sapatist? jud?jimas
, ginantis ind?n? ir skurd?i?j? teises.
?iapasas skirstomas ? penkias gamtines zonas: d?iungles, auk?tumas, centrin? sl?n?, Siera Madr? ir Sokonusk?. D?iungli? sritis driekiasi ?iaur?je,
Usumasintos
baseine. ?ia tebegyvena vietin?s ind?n? bendruomen?s, ta?iau mi?kai spar?iai kertami. Toliau ? pietus prasideda auk?tum? sritis, o u? jos ?
Grichalvos
up?s sl?nis, kuriame ?sik?rusi valstijos sostin?. Grichalvos up? patvenkta keletu dideli? tvenkini?. Toliau kyla
?iapaso Siera Madr?s
kalnai, su veikian?iais ugnikalniais (
Takana
, 4092 m). Galiausiai vandenyno pakrant?je driekiasi
Sokonusko
lygum? sritis.
Maj? piramd? Bonampake
?iapaso etnin? sud?tis: 55 %
metisai
, 40 %
ind?nai
(dauguma maj? kilm?s:
cociliai
,
celtaliai
,
tocholabaliai
,
?oliai
). Daugiau nei tre?daliui valstijos gyventoj? ispan? kalba n?ra gimtoji. Dauguma gyventoj? susitelk? Grichalvos sl?nyje, auk?tumose ir Sokonuske.
Did?iausi miestai (t?kst. gyventoj?):
