Rezistencija
(
lot.
resistentia
? pasiprie?inimas,
resistere
? prie?intis, atsispirti) arba
Pasiprie?inimas
? naujausi?j? laik?
agresoriaus
u?grobtos ?alies ar jos dalies gyventoj? kovos u? laisv? s?j?dis, turintis savaranki?k?
strategij?
ir
taktik?
.
Rezistencijos s?vok? paskleid?
1940
m.
sausio 22
d. gen.
?arlis de Golis
per
Londono radij?
kviesdamas savo tautie?ius
okupuotos
Pranc?zijos
dalyje prie?intis (rezistuoti) okupantams.
Rezistencija rei?kia:
- veiksm? ? prie?intis;
- tam tikr? pasiprie?inimo veiksm? visum?;
- moderniosios (naujausi?j? laik?) istorin? rei?kin?.
Istorin?je perspektyvoje rezistencinio pob?d?io veiksmais yra visos pavergt?j? kovos su paverg?jais ar u?puolikais (nacionalinio i?sivadavimo s?j?d?iai,
sukilimai
,
partizaniniai karai
,
pogrind?iai
).
Mokslin? s?voka ?rezistencija“ (dgs. rezistencijos) naudojama tik XX a. istoriniams ?vykiams, kuriuos s?lygojo trys pagrindiniai veiksniai:
- valstybinis totalitarizmas,
- tarptautin?s teis?s raida, nuo XX a. 3 de?. fakti?kai panaikinusi
aneksijos
galimyb?,
- pasiprie?inimo veiksm? visuotinumas (totalumas).
Rezistencija skirstoma ? organizuot? ir neorganizuot? (gaivali?k?, spontani?k?) pasiprie?inim?. Kai kurie tyrin?tojai (
Gene Sharp
) skiria dar ir tarpin? arba visuotin? (totalin?) pasiprie?inim?.
- Organizuotas pasiprie?inimas ? pasiprie?inimo kovos veiksmai, vykdomi pagal ypatingus kokios nors pasiprie?inimo organizacijos nurodymus, arba tokie, kuriuos reikia i? anksto numatyti (planuoti), parengiant grupes.
- Gaivali?kas pasiprie?inimas ? jokios specialios vadovaujan?ios grup?s i? anksto neplanuotas, neorganizuotas ir nepaskelbtas pasiprie?inimas. Da?niausiai tai b?na reakcija ? prie?ininko veiksmus ar politik?,
mai?tas
,
riau??s
.
- Tarpinis arba visuotinis (totalinis) pasiprie?inimas ? pasiprie?inimas, kada nuostatos ir veiksmai i? anksto numatyti nurodymuose, orientuojan?iuose tam tikrai klausimais prie?intis visiems suinteresuotiems asmenimis ir grup?ms. I?kilus staigios gynybos b?tinybei ?iuos veiksmus gali vykdyti visi nukent?jusieji, nelaukdami pareig?n? ar vadovyb?s speciali? nurodym?. ?ioje sampratoje suverenios tautos pasiprie?inimas niekada neb?na gaivali?kas, neorganizuotas, o spontani?kumo protr?kiai visuomet yra organizuoto pasiprie?inimo galios ?altinis.
Pagal savo apimt? rezistencija (pasiprie?inimas) gali b?ti masin? (visuotin?) arba pavien? (mikropasiprie?inimas).
- Masin? (visuotin?) rezistencija ? pla?iai paplit? gyventoj? pasiprie?inimo ar nepaklusnumo veiksmai.
- Pavien? rezistencija (mikropasiprie?inimas) ? pavieni? asmen? arba labai ma??, da?nai laikin? grupi? pasiprie?inimas. ?is veiklos b?das leid?ia prie?intis toliau ir tada, kai, griebdamiesi grie??iausi?
represij?
u?grob?jai i?bla?ko, u?valdo arba sunaikina didesnes organizacijas bei institucijas, kurios buvo pasiprie?inimo atramos punktai. Pavyzdys ? XX a. 7?9 de?imtme?i? TSRS
disidentai
.
Pagal tai, kokioje srityje br?sta ir vyksta konfliktas tarp u?grob?jo ir rezistent?, pasiprie?inimas gali b?ti politinis, ekonominis, visuomeninis (socialinis), ideologinis ar kult?rinis.
- Politinis pasiprie?inimas ? kova, vykdoma politin?mis (pla?i?ja prasme, kada
karas
suprantamas kaip
politikos
dalis) priemon?mis, siekiant politini? tiksl? (valstybin?s nepriklausomyb?s, vald?ios), tai yra pogrind?io, partizan? kariniais ar nesmurtiniais veiksmais,
opozicijos
veikla.
- Ekonominis pasiprie?inimas ? kova, vykdoma ekonomin?mis priemon?mis, ypa?
streikais
, ekonominiu
boikotu
ir ekonomine
intervencija
(
sabota?u
).
- Visuomeninis (socialinis) pasiprie?inimas ? kova, vykdoma visuomenin?s veiklos priemon?mis, siekiant socialinio i?likimo ar
demokratini?
princip? realizacijos: spaudos, susirinkim?, ?od?io laisv?s; tai yra
protestais
, k?ryba, spaudos leidimu, susirinkim? organizavimu, nepaisant grobik? ?vesto re?imo draudim?.
- Ideologinis pasiprie?inimas ? kova, stengiantis sulaikyti ?moni? grup?s,
tautos
, visuomen?s persi?mim? prie?i?ka
ideologija
.
- Kult?rinis pasiprie?inimas ? atkaklus savo
tautos
ar bendruomen?s gyvenimo b?do, kalbos, papro?i?, tik?jimo, elgsenos, socialin?s strukt?ros ir savitumo laikymasis, nepaisant kitos, vie?pataujan?ios
kult?ros
spaudimo viso to atsisakyti ir priimti svetimas vertybes.
Pagal kovos veiksm? pob?d? Rezistencijoje skiriamos kelios formos:
parlamentin? demokratija
, nebendradarbiavimas, nepaklusnumas,
protestas
, pogrindis,
partizan? s?j?dis
,
sukilimas
, ?prastinis
karas
.
K. Kasparas. Teorin? Pasiprie?inimo samprata ir klasifikacija // Laisv?s kov? archyvas. T. 20. K. 1997.