Ideologija
(graiki?kai ? ?id?j? mokslas“) tai pasaul?vaizdis, kuris remiasi kokia nors id?ja kaip
aksioma
(teiginiu, kurio teisingumas negin?ijamas, tod?l yra pamatinis). Ideologijos s?voka da?nai vartojama pabr??iant negatyvi? potekst?, kai ideologija siejama su tam tikr? id?j? suabsoliutinimu ir nekriti?ku
tikrov?s
ai?kinimu.
Ideologijos s?voka atsirado
Pranc?zijos revoliucijos
metu vykusiuose filosofiniuose ir politiniuose debatuose. Pirm? kart? ?i? s?vok?
1796
m. panaudojo
pranc?z?
filosofas
Destutt de Tracy
.
[1]
[2]
Nuo to laiko iki ?i? dien? ?i s?voka ?gavo ir kelet? kit? reik?mi?.
Pranc?zijos revoliucijos ?ideolog?“ mokykla (
Cabanis
,
Condorcet
,
Constant
,
Daunou
,
Say
,
Madame De Stael
ir
Tracy
) save suprato kaip prie?ing? krypt?
Dekarto
racionalizmui
. ?Ideologai“ band? id?j? atsiradim? paai?kinti kaip biologin? proces?, kuris vyksta ne be jutimin?s patirties. Pranc?z? ideologai laik?si
?vietimo
tradicij? ir orientavosi ?
demokratij?
. J? supratimu, ideologija buvo auk?tesn? ir socialiai naudinga ?inojimo forma, apvalyta nuo
feodalizmo epochos
prietar?. ?tak? pranc?z? visuomeniniam gyvenimui ideologai prarado
Napoleono epochos
metu. Napoleonas ideologijos ?alininkus laik? svai?iotojais ir doktrinieriais, kurie buvo atitol? nuo politin?s realyb?s. Tuo metu susiformavo ir ?iuolaikin? ideologijos s?vokos prasm?.
Metaideologija yra ideologij? strukt?ros, formos ir pasirei?kimo tyrimas. Pasak metaideologijos ideologija pateikia nuosekli? (atskiri teiginiai siejami ? vientis? pasaulio vaizd?), ta?iau ?ali?k? socialinio pasaulio perspektyv? (visuma matoma i? tam tikro ta?ko, da?nai remiantis atskiros socialin?s grup?s arba klas?s interesais). Remiantis ?ia ideologijos samprata, ideologijos n?ra nei teisios, nei neteisios, o tiesiog reliatyvi intelektin? pasaulio kategorizavimo strategija. Kiekviena
visuomen?
turi savo ideologij?. Ja remiasi vie?oji nuomon? arba sveikas protas, nors tai atrodo taip nat?ralu, kad daugelis ?moni? to nepastebi.
Ideologijos turi du pagrindinius bruo?us: visuomen?s vaizdin? ir politin? program?. Akcentuojami tam tikri socialin?s tikrov?s momentai, parodant kaip visuma veikia i? tikr?j? ir kaip idealiai tur?t? veikti. Toks specifinis socialinis vaizdinys sudaro kiekvienos ideologijos pagrind?. Pagal tok? vaizdin? yra kuriamos politin?s doktrinos ir politin?s programos: veiksm? planai kaip esam? realyb? priartinti prie idealios. Programos radikalumas priklauso nuo to kaip suvokiamas skirtumas tarp idealios ir aktualios tikrov?s.
XIX a. viduryje
Marksas
ir
Engelsas
v?l atgaivino
Napoleono
propagandos stigmatizuot? s?vok?. Marksistiniame ekonomin?s baz?s ir antstato visuomen?s modelyje, baz? rei?kia gamybinius santykius, o antstatas - dominuojan?i? ideologij? (religin?s, teisin?s, politin?s sistemos). Ekonomin? gamybos baz? lemia politin? visuomen?s antstat?. Valdan?iosios klas?s interesai lemia antstat? ir j? pateisinan?i? ideologij? - vidin? kult?ros strukt?r?, kuri leid?ia vald?i? turin?iai grupei i?laikyti maksimali? vald?i? su minimaliu konfliktu. Ideologija primeta valdomiesiems klaiding? suvokim?, pvz.,
prekin? feti?izm?
, pasak kurio
vert?
yra neatsiejama daikto dalis, o ne i?orinis bruo?as pridedamas prie jo per darb?.
Valdan?ioji klas? per
dominuojan?i? ideologij?
u?tikrina savo socialin? reprodukcij?, nes ideologija visoms socioekonomin?ms klas?ms perteikia samprat?, kad valdan?iosios klas?s ekonominiai interesai yra visos visuomen?s ekonominiai interesai.
Gyorgy Lukacs
laik?, kad ideologija yra valdan?iosios klas?s
klasin?s s?mon?s
projekcija.
Intelektualiniame diskurse ne kart? min?ta ideologijos pabaiga. Po
Antrojo pasaulinio karo
ideologijai buvo skelbiamas galas, nes tik?ta, kad ideologija atspindi nesubrendus? doktrinieri?kum?, ir j? es? pakeisi?s pragmatinis kompromisas.
?iai nuomonei prie?taravo radikalieji kritikai, pvz.,
Marcuse
teig?, kad ideologinis konfliktas rimsta ne d?l ideologijos pabaigos, o d?l visuomen? u?vald?iusios eng?ji?kos ideologijos, kuri? valdomiesiems primet? valdan?iosios grup?s. Pasak Marcuse, darbinink? klas? prarado revoliucingum? ir sugeb?jim? sugriauti kapitalistines strukt?ras, nes ?i klas? buvo integruota ? kapitalistin? visuomen? per materialin?s gerov?s did?jim? ir vartotoji?kum?. Socialistin? alternatyva tokiu b?du buvo prarasta. ?sivyravo kapitalistin?s vertyb?s, kurios neleid?ia pl?totis progresyvioms ?mogi?koms vertyb?ms, tokioms kaip k?rybi?kumas. Pa?ios valdomosios grup?s prad?jo ?i?r?ti ? esam? visuomen? kaip ideal?, vienintel? ?manom? socialin?s organizacijos form?. Pasak
Gramsci
, ideologija nebuvo sunaikinta pokario augimo, o vietoje to ?sivyravo viena ideologin? perspektyva (hegemoni?ka ideologija). I?nyko tik ideologinis konfliktas.
?iuo metu pagrindin?mis politin?mis ideologijomis laikomi:
- ?r. pagrindin? straipsn?
socializmas
Socializmo ideologija did?iaja dalimi remiasi
marksizmo
koncepcija, kurios pagrindiniai autoriai yra K. Marksas ir F. Engelsas.
- ?r. pagrindin? straipsn?
konservatizmas
Konservatizmas arba politinis konservatizmas yra keletas istori?kai susijusi? politini? filosofij? arba politini? ideologij?.
Konservatizmo ideologija gim? Europos kult?riniuose sluoksniuose ties XVIII ir
XIX
am?iaus riba kaip reakcija ? bandymus prakti?kai ?gyvendinti ?vietimo id?jas, vis? pirma ?
Pranc?zijos did?i?j? revoliucij?
. Senosios socialin?s tvarkos ?alininkai vietoje
laisv?s
,
lygyb?s
ir
brolyb?s
??ki? k?l? savas id?jas. Visos ?ios id?jos, i?d?stytos tam tikra tvarka, ir sudar? konservatizmo ideologij?.