Gvardeisko municipalinis rajonas
(
rus.
Гвардейский муниципальный район
),
1946
?
2004 m.
Gvardeisko rajonas
(
rus.
Гвардейский район
) ?
Kaliningrado srities
(
Rusijos federacija
) administracinis vienetas srities centrin?je dalyje. Rajono centras ?
Gvardeiskas
(
liet.
Sugubriai, Tepliuva, Tepliava
).
Ribojasi vakaruose su
Gurjevsko rajonu
, ?iaur?je ? su
Polesko rajonu
, rytuose su
?erniachovsko rajonu
, pietuose su
Pravdinsko
ir
Bagrationovsko rajonais
.
Rajono plotas 1993 m. buvo 1300 km², i? j? 71 700 ha
?em?s ?kio
paskirties ?em?, 29 600 ha mi?kas. 2008 m. rajono plotas 783 km². Rajono teritorijoje yra nema?ai nauding? i?kasen? ? molis, durp?s (atsargos 465 000 t), nafta, sm?lis.
1946 m.
baland?io 7
d. ?kurtas Fridlando rajonas, kuris ap?m? buvusi?
Ryt? Pr?sijos provincijos
V?luvos apskrit?
. Rajono centras buvo
V?luva
(
rus.
Велау
), kuri tur?jo b?ti pavadinta Gvardeisku, bet d?l ?iame mieste stov?jusios okupacin?s kariuomen?s nederamo elgesio 1946 m.
rugs?jo 7
d. TSRS Auk??iausiosios Tarybos prezidiumo ?saku ?D?l Kaliningrado srities administracinio teritorinio sutvarkymo“ Gvardeisku pavadinta Tepliuva, kartu ? j? perkeltas ir rajono centras, rajonas pavadintas Gvardeisko rajonu. Vykdant municipalin? reform?, nuo
2008 m.
oficialus pavadinimas ? Gvardeisko municipalinis rajonas.
V?luvos apskrityje
1939 m.
buvo 119 gyvenvie?i? su 49 127 gyventojais. Didel? dalis vietini? gyventoj? art?jant karo frontams pasitrauk? ? Vakarus. Bet jau
1946
m.
rugs?jo 3
d. pirmuoju gele?inkelio s?statu PK-364 i?
Rusijos
Kostromos
srities Bujos stoties atvyko 108 ?eimos su 545 persik?l?liais.
Gruod?io 1
d. rajone jau buvo 1706 ?eimos su 4351 darbingu j? nariu. Rajone buvo ?kurti 37
kol?kiai
.
1947
m.
spalio 11
d.
TSRS
Ministr? Taryba pri?m? slapt? nutarim? Nr. 3547?1169 ? C ?D?l vokie?i? perk?limo i? Kaliningrado srities ? Vokietijos tarybin? okupacin? zon?“. Jau pavasar? likusieji vietiniai gyventojai buvo j?ga susodinti ? gele?inkelio vagonus ir i?ve?ti.
2002
m. gyventoj? sura?ymo duomenimis rajone buvo 32101 gyventojas,
2010 m.
? 29926 gyventojai, buvo likusios 62 gyvenviet?s.
Rajono
Istorijos
ir
kult?ros
paminkl? s?ra?e ?
Tapiau
pilis,
1502
m. pastatyta
liuteron?
ba?ny?ia, nuo
1989
m.
pravoslav?
cerkv?.
Rajono teritorijoje iki
2008 m.
buvo ?ios apylink?s, kurios rinko savo tarybas:
Dabartinis pavadinimas
|
Rusi?kai
|
Voki?kai
|
Lietuvi?kai
|
Bol?aja Poliana
|
Болшaя Полянa
|
Paterswalde
|
Petragir?
|
Borskoj?
|
Борское
|
Schiewenau
|
?iv?nai
|
Ozerkai
|
Озерки
|
Gross Lindenau
|
Lindenava
|
Slavinskas
|
Слaвинск
|
Goldbach
|
Auksapiai
|
Zorinas
|
Зорино
|
Poppendorf
|
Pupkaimis
|
Kuiby?evskoj?
|
Куйбышевское
|
Petersdorf
|
Peterkaimiai
|
|
Zare?j?
|
Заречье
|
Pregelswalde
|
Prieglius
|
Vykdant municipalin? reform?
2008 m.
bir?elio 30
d. Kaliningrado srities ?statymu Nr. 256 rajone sudarytos:
Rajono atstovaujamasis organas ? 17 nari? rajono deputat? taryba, renkama 5 metams, jai vadovauja tarybos pirmininkas. Vykdomoji vald?ia ? administracija, kuriai vadovauja 5 metams renkamas rajono vadovas.
Ne visos gyvenviet?s tur?jo originalius pavadinimus
pr?s?
ar lietuvi? kalba. Oficialiuose
Pr?sijos
gyvenvie?i? s?ra?uose da?niausiai kito tik vietovi? statusas.
Gut
? viens?dis arba dvaras,
Adlig
? kilmingas dvaras,
Koniglich
? karali?kasis dvaras.
1929
m. daugelis ?i? bajori?k? pried?li? buvo panaikinta, o
1938
?
1939
m. pakeisti vokie?iams sunkiai besuprantami ir dar sunkiau tariami, nors voki?kai ir transformuoti senieji pavadinimai.
1945
m. rus? okupacin? karin? vald?ia buvo sugr??inusi iki 1938 m. buvusius vietovard?i? pavadinimus, nes vokie?i? pakeisti pavadinimai nesiderino su rus? kariniuose ?em?lapiuose pa?ym?tais senaisiais
pr?si?kais
ir
lietuvi?kais
vietovi? pavadinimais. Ta?iau 1947 m. TSRS Auk??iausiosios Tarybos prezidiumo ?saku pakeitus rajono didesni? gyvenvie?i? pavadinimus, buvo pakeisti ir ma??j? gyvenvie?i?, da?niausiai buvusi? dvar?, pavadinimai.
[1]
[2]
[3]