Branduolinis sprogimas
? ypa? greitos branduolin?s reakcijos energijos i?siskyrimas, kurio metu sunaikinamas branduolinis u?taisas.
[1]
Reakcij? gali sukelti branduoli? skylimas, branduolin? sintez? arba daugiasluoksn? kaskadin? j? kombinacija. Dabartiniai branduoliniai ginklai turi branduoli? skilim? sukeliant? mechanizm?, kuris inicijuoja sintez?. Ta?iau grynos sintez?s ginklas yra hipotetinis mechanizmas.
Apie 85 % branduolinio sprogimo
energijos
tenka sm?ginei bangai, bei
?viesos
spinduliavimui ir tik apie 15 % ?
jonizuojantiems spinduliams
. Ta?iau kaip tik
radioaktyvieji spinduliai
yra specifiniai ?alojamieji faktoriai, b?dingi tik
branduoliniam ginklui
, ir d?l j? pertekli? organizme atsiranda sud?ting? biologini? pakitim?, sukelian?i?
spindulin? lig?
,
radioaktyvi?
nudegim?, taip pat
genetini?
padarini?.
Sm?gin? banga ir ?viesos spinduliavimas
|
Jonizuojantys spinduliai
|
85 %
|
15 %
|
Jonizuojan?i? spinduli?
?altinis branduolinio sprogimo metu yra
gama spinduli?
ir
neutron?
srautai, darantys ?alojam?j? poveik? sprogimo rajone 10 ? 15 sekund?i? nuo sprogimo momento, taip pat
gama
-
kvantai
,
alfa
ir
beta dalel?s
, kurias skleid?ia
radioaktyvios
med?iagos ?
branduolinio u?taiso
skilimo skeveldros, i?krintan?ios sprogimo rajone bei susidariusios radioaktyvaus debesies jud?jimo kelyje ir u?ter?ian?ias teritorij? per de?imtis ir ?imtus kilometr?. Pakenkimo laipsnis priklauso nuo
jonizuojan?io spinduliavimo
doz?s ? energijos kiekio, tekusio 1 cm³ aplinkos. Spinduliavimo doz?s vienetu priimtas rentgenas (R).
Radioaktyv? u?ter?tum? parodo
radiacijos
dydis, daugiausia
gama
ir
beta daleli?
spinduliavimo
intensyvumas
.
Radiacijos
dydis matuojamas
rentgenais
per valand? (R/h).
Jeigu, pra?jus valandai po sprogimo,
radiacijos
dyd? laikysime 100 %
, tai po 2 valand? jis bus 43 %, po 7 h ? 10 %, o po paros ? 2,5 %. Kai
radiacija
didesn? negu 0,5 R/h, radioaktyvaus debesies p?dsako teritorija laikoma u?ter?ta.
Laiko ir u?ter?tumo ma??jimo, tarpusavio santykinis palyginimas:
Laikas po sprogimo
|
Radiacijos dydis epicentre, laikui b?gant
|
1h
|
100 %
|
2h
|
43 %
|
7h
|
10 %
|
24h
|
2,5 %
|
Radioaktyvaus debesies p?dsak? priimta skirstyti ? tris zonas.
- Vidutinio u?ter?tumo zona.
I?buvusiam joje pirm?ja para ?mogui gresia tik lengvi radiaciniai pakenkimai.
- Smarkaus u?ter?tumo zona.
Su?alojimo pavojus ?ioje zonoje ?ymiai didesnis negu pirmojoje.
- Pavojingo u?ter?tumo zona.
?mogui joje pabuvus net trump? laik?, gali atsirasti sunki? su?alojim?, nors
radiacijos
dydis greitai ma??ja. ?i zona ilg? laik? b?na smarkiai u?ter?ta. Did?iausi? ?alojam?j? poveik? daro
gama
-
kvantai
.
Skirting? radioaktyvaus spinduliavimo r??i? biologinis poveikis i? esm?s tas pats ? spinduliai, skverbdamiesi per materij?, i?mu?a i?
atom?
ir
molekuli?
elektronus
, d?l to susidaro ?elektrint? daleli? poros ? teigiami ir neigiami
jonai
. Susidarius ?ioms ?elektrintoms (?sudirgintoms“ arba ?suaktyvintoms“) ?vairi? med?iag? molekul?ms
?mogaus
organizme
, kyla antrin?s
chemin?s reakcijos
, kuri? ?prastomis s?lygomis
organizme
n?ra arba jos vyksta labai l?tai. Dabartiniu supratimu d?l ?alojamojo
jonizuojan?i? spinduli?
poveikio vyksta dideli
baltym?
,
ferment?
ir kit? med?iag? pakitimai, kurie sutrikdo normal?
l?steli?
,
audini?
,
sistem?
ir
organ?
funkcionavim?, t. y. sukelia
spindulin? lig?
.
- ↑
Eugenijus Kisinas. Branduolinis sprogimas
.
Visuotin? lietuvi? enciklopedija
, T. III (Beketeriai-Chakasai). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2003. 423-424 psl.