?is straipsnis apie knyg? saugykl?. Apie Apolodoro bibliotek? skaitykite straipsnyje
Biblioteka (knyga)
.
Biblioteka
(
sen. gr.
βιβλιοθ?κη
=
biblioth?k?
? i?
biblio
? 'knyga' +
th?k?
? 'saugykla') ? privatus ar visuomeninis
knyg?
rinkinys arba ?vietimo ?staiga, renkanti, komplektuojanti, sauganti knygas ir leid?ianti jomis naudotis visuomenei.
[1]
Biblioteka gali b?ti ir knyg? serija, skirta tam tikrai skaitytoj? grupei ar
literat?ros
?anrui, pavyzd?iui, Mokinio biblioteka, Lituanistikos biblioteka, Filosofijos biblioteka ir vykdyti bibliotek? veikl?, ? kuri? ?eina dokument? kaupimas, tvarkymas, sisteminimas ir saugojimas, teikiant nemokamas ir mokamas paslaugas visuomen?s ?vietimui, moksliniams tyrimams bei asmenyb?s ugdymui.
Bibliotekos, kuriose sukauptas ra?to ir kult?ros paveldas, yra ?vardijamos kaip valstybin?s reik?m?s bibliotekos ir atlieka atitinkamos srities bibliotek? veiklos koordinavimo ir metodin?s pagalbos funkcijas.
[2]
Pagal organizacijos, kurioje veikia biblioteka, tip? gali b?ti
vienuolyno biblioteka
,
universiteto biblioteka
,
teismo biblioteka
.
Pagal administravimo tip? biblioteka gali veikti kaip juridinis asmuo, veikiantis informacijos sklaidos, kult?ros, mokslo ir ?vietimo srityse.
[3]
Bibliotek? istorija prasid?jo nuo pirm?j? pastang? tvarkyti dokument? rinkinius. Pirmosios bibliotekos atsirado apie 2600 m. pr. m. e.
?umere
, j? funkcija ? saugoti molio lenteles su ?ra?ais.
Senov?s Egipte
buvo kaupiami
papirus?
ritiniai. Tiek ?umer?, tiek egiptie?i?
archyvuose
? bibliotekose saugoti administraciniai ir religiniai dokumentai.
[4]
Antikos laikais k?r?si priva?ios, ?ventykl?, mokykl? ir vie?osios bibliotekos. Garsiausios to meto bibliotekos ?
Aleksandrijos biblioteka
ir
Pergamo biblioteka
.
[5]
Ankstyvaisiais
viduram?iais
Europoje k?r?si vienuolyn? bibliotekos. Rom?n? kult?ra patyr? transformacij? ? akademinis pasaulis i? pasaulie?i? per?jo dvasininkams. Itin saugoti krik??ioni? rankra??iai, klest?jo perra?in?jimas, kuriuo u?si?m?
vienuoliai
. ?iuo laikotarpiu
knygos
buvo retos ir brangios, tod?l
ba?ny?iose
ir vienuolynuose jas prirakindavo grandin?mis.
Renesanso
laikotarpiu suklest?jo universitet? bibliotekos. ?iuo laikotarpiu kaip ir viduram?iais bibliotekos buvo u?daros. XV?XVII a. Europoje klest?jo priva?ios bibliotekos, aplink kurias telk?si humanistai, apsi?viet? patronai,
mokslininkai
.
XVII?XVIII a. vadinamas bibliotek?
aukso am?iumi
, ?iuo laikme?iu ?kurta daug svarbi? bibliotek?, o vykstanti pa?anga suteik? pagrind? rastis funkcinei bibliotekai.
[reikalingas ?altinis]
Priva?ios bibliotekos tapo valstyb?s nuosavybe, o bibliotekinink? atsakomyb?s prasipl?t? ? jie tapo i?imtinai atsakingi u? nacionalin?s bibliografijos rengim?, prasipl?t? ir paslaug? spektras pla?iajai visuomenei.
?iuolaikin? biblioteka tapo informacini?, kult?rini?, socialini?, neformalaus ugdymo ir mokymosi vis? gyvenim? paslaug?
organizacija
. Bibliotekininkai komplektuoja, tiria, propaguoja ir teikia skaitytojams knygas ir kitus dokumentus, suteikia fizin? ir skaitmenin? prieig? prie turim? i?tekli?.
[6]
- ↑
Atko?i?nien?, Z., Glosien?, A., Jani?nien?, E., Janonis, O., Janu?evi?ien?, R., Krivien?, I., … Zinkevi?ien?, J. (2009). Bibliotekininkyt?s ir informacijos studij? vadovas. Vilniaus universiteto leidykla.
- ↑
Steponaitien?, J. (2020). Bibliotek? sritis: Ekspertinio vertinimo ataskaita, p. 40.
https://www.ltkt.lt/admin/ckeditor/fileman/Uploads/SAMS/ATASKAITOS/LKT%20ataskaita%20bibliotekos.pdf
- ↑
Lietuvos Respublikos Seimas. (1995). Lietuvos Respublikos bibliotek? ?statymas (1995, bir?elio 6, Nr. I-920).
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.5A04D7CC7EF6/asr
- ↑
Atko?i?nien?, Z., Glosien?, A., Jani?nien?, E., Janonis, O., Janu?evi?ien?, R., Krivien?, I., … Zinkevi?ien?, J. (2009). Bibliotekininkyst?s ir informacijos studij? vadovas. Vilniaus universiteto leidykla.
- ↑
Glosien?, A. (b.d.). Biblioteka. In Visuotin? lietuvi? enciklopedija.
https://www.vle.lt/straipsnis/biblioteka/
- ↑
?esnauskait?, R. (b.d.). Bibliotek? istorija iki XXI am?iaus. Elektr?n? Kronika.
https://www.kronika.lt/bibliotek-istorija-iki-xxi-amziaus/
Vikicitatos