Renavo dvaras

56°13′40″ ?. pl. 22°03′22″ r. ilg. ? / ? 56.22778°?. pl. 22.05611°r. ilg. ? / 56.22778; 22.05611

Renavo dvaras
Renavo dvaras
Vieta	Renavas
?kurtas	XVI a.
R?m? stilius	Neoklasicizmas
Bajor? gimin?s	Antanas Ren?, Feliksas Miel?inskis

Renavo dvaras ?? dvaras ir j? juosiantis parkas Ma?eiki? rajono Sedos seni?nijos Renavo kaime, ant Varduvos up?s kranto. Vienas ?domiausi? ir geriausiai i?likusi? dvaro ansambli? ?emaitijoje . Dvaro mi?ko parke o?ia gamtos paminklai?? storiausia Lietuvoje Renavo egl? , taip pat Daugiavaik? liepa.

Istorija

Ra?ytiniuose ?altiniuose apie Renavo dvar? u?simenama XVI a. Dvaro pastatas tada buvo medinis su ?iaudiniu stogu. Sp?jama, kad nedidelis m?rinis pastatas ?ia jau tur?jo stov?ti XVIII a. pabaigoje ar XIX a. prad?ioje. Anks?iau ?is dvaras buvo vadinamas Gaur? dvaru, o v?liau, kai XVII a. pabaigoje jo ?eimininkais tapo suvokiet?jusi? pranc?z? Ren? ( vok. Ronne ) gimin?, dvarui palaipsniui prigijo Renavo pavadinimas.

XIX a. pirmoje pus?je Renavo dvar? vald? Antanas Ren?, gars?j?s pom?giu sodininkauti. Dvaras pagars?jo sodu ir apie 18 ha angli?ko stiliaus parku. Buvo i?kasti tvenkiniai, padaryti akmeniniai laiptai, suolai.

1866?m. grafas Antanas Ren? ? dvar? priglaud?ia gyventi ?monos draug?, na?l? Viktorij? Narutavi?ien? ir jos vaikus Stanislov? bei Gabrieli? ?? b?simuosius Lietuvos Respublikos Nepriklausomyb?s Akto signatar? ir pirm?j? Lenkijos Respublikos Prezident?. Tuo metu ?iame dvare nam? mokytoju dirbo Laurynas Ivinskis , kuris ?skiepijo aukl?tiniams pagarb? lietuvi? kalbai ir paskatino dom?tis ?emai?i? tautosaka. Narutavi?iai Renave gyveno iki Antano Ren? mirties. ^[1]

Po jo mirties dvaras atiteko Eugenijui Ren? . Renne gimin?s atstovas Karolis Evaldas Renne 1732 ?m. i? Abiej? Taut? Respublikos karaliaus Augusto II gavo barono titul?. ?is titulas 1841 ?m. patvirtintas Rusijoje. Antanas Renne vaik? netur?jo ir vis? savo turt? u?ra?? Feliksui Miel?inskiui ( 1871 ? 1910 ?m.). Felikso Miel?inskio na?l? ir jos dukt? Maria Janu?ova Zdiechovska buvo paskutin?s Renavo vald? savinink?s. Miel?inskis ?alia Varduvos upelio gra?ioje vietoje ?k?r? nauj? apie 6 ha ploto park?. Parke suskai?iuota 48 r??i? bei form? 1761 medis. Parke auga storiausia Lietuvos egl? , kurios skersmuo 1,2?m, ir liepa , ant kurios kamieno i? ?akn? i?augusios dar ?e?ios liepos.

Apie 1880 ?m. ?laito vir?uje buvo perstatyti kukl?s, bet gana puo?n?s r?mai, gars?j? vertingomis paveiksl? bei antikvarini? meno dirbini? kolekcijomis. ?inoma, kad Miel?inskiai itin did?iavosi Europos miestuose pagamintais senovinio porceliano dirbiniais. Bibliotekoje buvo daugiau kaip 1000 tom? knyg?, daugiausia?? gra?iai ?ri?tos, i?leistos vokie?i? ir lotyn? kalbomis . Naujesn?je r?m? bibliotekoje daugiausia buvo XIX a. antrosios pus?s leidiniai, daugiausia lotyni?ki. ^[2]

Po Antrojo pasaulinio karo r?muose ?sik?r? kol?kio kontora, biblioteka ir kult?ros namai. 1980 ?m. dvaro r?mai prad?ti restauruoti. R?muose i?saugota autenti?ka dvaro laik? bibliotekos aplinka. Nuo 1996 ?m. r?muose veikia Ma?eiki? muziejaus filialas. Sal?se eksponuojami meno k?riniai, veikia kilnojamos parodos. 1999 ?m. Renavo dvaro sodyba ?ra?yta ? Lietuvos nekilnojam?j? kult?ros vertybi? registr? (kodas G216K). Kompleksui priklauso r?mai, XIX a. pirmosios pus?s statiniai: svirnas , arklid? , du tvartai, ?kinis pastatas, sand?lis, r?sys, oran?erijos liekanos ir 1870 ?m. statyta oficina . I?likusi kapini? koply?ia , kurioje ilsisi dvarinink? keli? kart? palaikai.