R?kyvos e?eras?? did?iausias Lietuvoje vandenskyrinis ir vienintelis tokio dyd?io auk?tapelkinis e?eras. Jo plotas?? 11,9?km²; maitinan?io baseino plotas?? 7,3?km²; did?iausias gylis?? 4,8?m, vidutinis?? 2,0?m. E?ero ilgis i? vakar? ? rytus?? 4,58?km, plotis?? iki 4,15?km. ?iaurin?je pakrant?je st?kso Pabali? mi?kas ir plyti Pabali? pelk? bei Pabali? durpynas, i? vakar? ir piet??? R?kyvos mi?kas, R?kyvos pelk? ir R?kyvos durpynas. Vakariniu ir pietiniu krantu eina riba su ?iauli? rajonu . E?eras neturi intak?, ta?iau turi du dirbtinai reguliuojamus i?takus?? ?iaur?s rytuose Kulp? , vakaruose?? Til?? . R?kyvos e?eras yra svarbus ?iais po?i?riais:

• aplinkosaugos?? jo aplinkoje yra saugomos teritorijos ir vertingos buvein?s;
• rekreaciniu?? yra svarbi ?iauli? miesto bei aplinkini? gyventoj? poilsio vieta (?iaurin?je pakrant?je yra Pabali? papl?dimys ir rytin?je pakrant?je 2 R?kyvos papl?dimiai);
• vandentvarkos?? telk?o regione, stokojan?iame kokybi?k? vandens telkini?.

1840?m. ir 1920?m. ?em?lapiuose R?kyva pavaizduota kaip u?daras e?eras, neturintis nei intak? nei i?tak?. XX a. pirmoje pus?je atlikti ?ie hidrografiniai pertvarkymai:

• i?kastas Banko kanalas , drenuojantis ? ?iaur?s rytus nuo R?kyvos e?ero esan?ius pelkynus;
• i?kastas Vilkuri? kanalas, skirtas ?uvininkyst?s tvenkini? u?pildymui;
• ?iau??s i?takos dirbtinai prat?stos iki R?kyvos e?ero;
• suformuota jungtis tarp R?kyvos ir Gink?n? bei Tal?os e?er? .
• 1949?m. R?kyvos e?ero baseinas buvo 29,8?km² (be e?ero?? 18,0 km²), 1983?m. R?kyvos e?ero baseinas buvo 18,9?km² (be e?ero?? 7,1 km²).
• Dabartinis R?kyvos e?ero i?takas?? T-1 (T-1 → Pr?delis → Tal?os e?eras → Kulp? → M??a → Lielup? → Baltijos j?ra ), ant kurio 1978 ?m. ?rengta nereguliuojama potvyni? pralaida. XX a. viduryje egzistavusi e?ero i?taka?? Dubysos intakas Til?? ?? 0,1?km ?emiau e?ero blokuota;
• Pietvakariniame krante prie?gaisriniais tikslais i?kastas kanalas nuo e?ero link R?kyvos durpyno.
• R?kyvos e?ero intakai?? tai Liepori? bei Piktmi?kio durpyn? pakra??ius drenuojantys kanalai ?iaur?je bei dar keletas trump? kanal?li? rytin?je pakrant?je.

R?kyvos e?ero vandens lygis

Per instrumentini? steb?jim? laikotarp? ( 1951 ? 1978 ?m. ir 2004 ? 2006 ?m.) stebimas vidutinio ir maksimalaus vandens lygio ?em?jimo trendas, ta?iau minimalaus vandens lygio kaitoje i?ry?k?ja silpnas did?jimo trendas. Kai buvo u?daryta R?kyvos elektrin? , e?ero lygio steb?jimai nebuvo atliekami. Galima i?skirti tris laikotarpius, kai vandens lygis buvo auk?tesnis nei 50?% garantijos lygis ir tris?? kai ?emesnis.

Pagal ?iauli? meteorologijos stoties krituli? duomenis ir 1950?1964?m. vandens lygio duomenis buvo sumodeliuota 1925?2006?m. e?ero vandens lygio kaita. Sumodeliuotas vidutinis metinis e?ero vandens lygis atitinka santykinai nat?ral? klimato kaitos s?lygojam? vandens balans?. 2004?2006?m. i?matuoti duomenys yra gana pana??s ? sumodeliuot? e?ero vandens lyg?, tai rodo, kad dabartinis R?kyvos e?ero lygis labai artimas nat?raliam. Pagal sumodeliuot? lyg? apskai?iuota vidutinio metinio e?ero vandens lygio norma altitud?je 130,56?m.

Nuo 1949 ?m. iki 1989 ?m. R?kyvos e?ero baseinas suma??jo 58?%: 1,48?km² d?l pietiniame e?ero pakra?tyje esan?io durpyno eksploatacijos ir beveik 9?km²?? d?l baseino ?iaur?s rytiniame pakra?tyje buvusi? durpyn? eksploatacijos. Tai s?lygojo metin?s vandens prietakos ma??jim? 1516 t?kst. m³?? 6,5?% e?ero t?rio. Ilgalaikiam R?kyvos vandens lygio ?em?jimui ypa? reik?mingi ?iltojo met? laikotarpio krituli? kiekio suma??jimas ir oro temperat?ros padid?jimas. D?l klimato kaitos sausr? tikimyb? ir gaisr? pavojus R?kyvos apye?eryje did?ja. Gaisringumo pavoj? dar labiau sustiprina durpi? eksploatacija bei pelk? sausinantys kanalai.

Jau nuo XIX a. pabaigos sausinami aplink R?kyvos e?er? esantys pelki? plotai, siekiant panaudoti juose sl?gsan?ias durpes kurui bei kitoms reikm?ms. Pirmiausia, XIX a. pab.?? XX a. pirmoje pus?je, prad?ti melioruoti ? ?iaur??? ?iaur?s rytus nuo R?kyvos e?ero esantys Pabali?, Piktmi?kio durpynai. XX a. septintame de?imtmetyje nusausinti R?kyvos vakarin?je ir pietin?je pakrant?je esantys Liepori? ir R?kyvos durpynai. ?iuo metu greta R?kyvos e?ero eksploatuojamas vienintelis R?kyvos durpynas, kurio plotas?? 581,2 ha, siauriausioje vietoje tarp durpyno ir e?ero lik? 271,5?m. Durpi? klodo susl?gimas kai kuriose greta R?kyvos durpyno esan?iuose plotuose per 1950? 2007 ?m. vir?ija 1,5?m. Ateityje pavir?iaus pa?em?jimas d?l pelki? susl?gimo gali siekti 2?m, lyginant su XX a. viduryje buvusiomis altitud?mis.

Iki 54,2 t?kst. m³ per metus e?ero vandens sunaudojama sod? bendrij? reikm?ms, iki 2008 ?m. apie 41,0 t?kst. m³ per metus naudota R?kyvos katilinei.

• XX a. prad?ioje planuota, kad R?kyvos e?eru eis laivybinio kanalo, jungian?io Vent? , Dubys? ir Nev??? atkarpa;
• XX a. 7-me de?imtmetyje planuota tranzitu per R?kyvos e?er? tiekti vanden? ?iauliams i? Dubysos baseino;
• XX a. 8-me de?imtmetyje prad?tas, bet galutinai ne?rengtas hidroparkas i?eksploatuoto Piktmi?kio durpyno vietoje?? ?iauli? vandens i?tekli? papildymui bei rekreacijai;
• numatyta R?kyvos e?ero vandeniu papildyti Pr?delio?? Tal?os?? Gink?n??? Kulp?s vandens sistem?, taip pagerinant jos vandens kokyb?.

E?ero rekreacin? bei ekologin? svarba did?ja. ? pietvakarius nuo R?kyvos e?ero esan?ios Auk?telk?s auk?tapelk?s augalin? danga, nepaisant tam tikro apsaus?jimo, iki ?iol i?laik? b?dingus auk?tapelki? augalijos bruo?us. Ma?iau paliestoje Auk?telk?s auk?tapelk?s dalyje i?liko Vidurio lygumos auk?tapelk?ms b?dinga r??in? faunos sud?tis; gyv?nijos pa?eidimai ?ia nedideli, ta?iau kai kurios retesn?s r??ys yra prie i?nykimo ribos (pavyzd?iui, rudakis satyriukas ( Coenonympha hero ), ? Lietuvos Raudon?j? knyg? ir Berno konvencijos II bei Buveini? direktyvos IV priedus ?ra?yta r??is. R?kyvos apye?erio pelkiniam kompleksui su b?dingais augalais ir gyv?nais i?saugoti e?ero vakarin?je pakrant?je 1997 ?m. ?steigtas 793,9 ha ploto R?kyvos botaninis-zoologinis draustinis. Vertingiausios auk?tapelki? bendrijos yra aptinkamos centrin?je draustinio dalyje. R?kyvos e?eras patenka ? Buveini? apsaugai svarbi? teritorij? (BAST) LTSIA0005; pagrindin?s ekologin?s vertyb?s, d?l kuri? vietov? atrinkta BAST statusui?? k?drinio pel?ausio ( Myotis dasycneme ) radimviet?s.

Auk?tapelki? plyni? praradimas: d?l antropogenin?s veiklos, sutrikd?ius hidrologin? re?im?, did?ioji dalis auk?tapelki?, esan?i? u? R?kyvos botaninio-zoologinio draustinio rib?, yra linkusi u?augti auk?tapelk?ms neb?dingomis pu?ies formomis su ber?? priemai?a. Mi?k? masyv? suskaidymas: nuo 1980 iki 2000?m. vidutinis mi?ko masyv? plotas R?kyvos pelk?je suma??jo 20?%; taip degraduoja arba visai i?nyksta vertingos biocenoz?s. Problemi?kai ma?a ir veikiama didelio antropogeninio sp?d?io draustinio teritorija: aplink R?kyvos botanin?-zoologin? draustin? i?sid?st? i?eksploatuoti pelk?s plotai daro neigiam? ?tak? i?likusioms santykinai nat?ralioms draustinyje esan?ioms pelkin?ms buvein?ms bei j? augalijai ir gyv?nijai bei s?lygoja j? antropogenin? sukcesij?.

Siekiant padidinti vandens prietak? ? R?kyvos e?er?, o v?liau ir ? Pr?del? bei Tal??, reik?t? i?analizuoti e?ero baseino i?pl?timo galimybes. Prijungus dvi preliminariai si?lomas teritorijas R?kyvos e?ero baseinas padid?t? 88?%. Prietaka ? e?er? padid?t? apie 4?% dabartinio e?ero t?rio. ?iuo metu palaikomas e?ero vandens lygis yra apie 20?cm auk?tesnis u? buvus? iki 1970?m.?? tai gali b?ti viena i? krant? ardymo prie?as?i?; reik?t? kur? laik? vykdyti R?kyvos kranto zonos ir sedimentacijos intensyvumo monitoring? ir pagal jo rezultatus numatyti krant? stabilizacijos priemones. ^[1]

?alia e?ero rytin?s pakrant?s st?kso R?kyvos dvaras, pirmo pasaulinio karo metais buvo sugriautas ir v?liau neatstatytas. Dvaras priklaus? Karpi? giminei . Dvaro parke e?ero pakrant?je i?lik?s ir 2000?m. restauruotas dvarinink? Karpi? ?eimos mauzoliejus, vadinamas Grabau?iaus arba Grabavi?iaus kalnu.

2022 ?m. vasar? ant u??alusio R?kyvos e?ero vyko dvivie?i? ?Monotype XV“ ledrogi? Europos ?empionatas. ^[2]

• R?kyvos e?ero nuotraukos ^{[neveikianti nuoroda]}