Pirmasis Lietuvos kult?ros fondo ?statymo projektas parengtas dar 1926 ?m. Pagal j?, Kult?ros fondas tur?jo steigti muziejus , bibliotekas , rengti parodas , remti meno k?rini? k?rim?, naudodamas l??as, gautas i? ?vairi? ?altini?, nes net ?apd?jimas mokes?iu nors ir ma?u proc. ?vairi? pajam? sudarys nema?as Fondo sumas, kuri? pagalba bus galima dideliais ?ingsniais varyti pirmyn kult?ros darb?“. ^[1] Pagrindines ?plaukas tur?jo sudaryti mokes?iai u? prekyb? alkoholiniais g?rimais bei prabangos dirbiniais.

1927 ?m. su?auktas Kult?ros kongresas, i?rinkta komisija Kult?ros fondui steigti, ta?iau sumanym? u?go?? kiti reikalai. Tik 1938 ?m. oficiozas ? Lietuvos aidas “ paskelb? naujus Kult?ros fondo ?metmenis“. ?Spauda, literat?ra, tapybinis menas, muzika, teatras, mokslas, etnografija?? ?it tos pagrindin?s ?akos, kurios tur?t? i?augti ant i?bujojusio Kult?ros Fondo med?io. Kelti ?i? vis? sri?i? k?rybingum?, planingai ir sistemingai organizuoti j? darbus, remti jas materialiai ir duoti savit?, lietuvi?k? krypt??? svarbiausieji Kult?ros Fondo u?daviniai“,?? ra?? projekto autoriai. Sudaryti pakankamas s?lygas menui tarpti, ?adinti visuomen?s menin? pom?g?, organizuoti visame kra?te, u?sieniuose meno parodas?? tai b?t? Kult?ros Fondo darbo gair?s“. ^[2] ?Pats fondas nekurs kult?ros, bet j? rems, sudarys s?lygas jai giliau ir pla?iau reik?tis“,?? ai?kino skaitytojams po gero pusme?io ?Naujoji romuva“, ?ad?dama, kad fondas bus ?kurtas ??statymo keliu“, numatant ?glaud? vyriausyb?s ir visuomen?s bendradarbiavim?“. ^[3] 1938?m. prad?jo veikti pana?us Literat?ros fondas, kurio l??as sudar? fondo r?m?j? aukos, Ra?ytoj? draugijos nari? mokes?iai (5 proc. nuo premij? ir 2 proc. nuo honorar?), pajamos i? loterij?, labdaros vakar? ir kt. Ta?iau Kult?ros fondas taip ir nebuvo ?steigtas, nes 1938 ir 1939 ?m. paskyrusi premijas u? geriausius dail?s k?rinius valstyb? dar labiau ?sitvirtino kaip oficialus dail?s vertintojas bei mecenatas. ^[4] Nors 1940 ?m. buvo priimtas Kult?ros fondo ?statymas, bet per Antr?j? pasaulin? kar? fondas nebuvo ?steigtas. Pasitrauk? ? Vakarus lietuvi? kult?ros, meno ir mokslo darbuotojai ?ios srities veikl? pl?tojo VFR , v?liau JAV , Kanadoje , Australijoje . Aktyviausiai veik? 1951 ?m. ?kurtas JAV lietuvi? bendruomen?s Kult?ros fondas

Lietuv? okupavus TSRS apie jok? kult?ros savaranki?kum? nebuvo galima net kalb?ti. Visa kult?ra, ?skaitant dail?, skulpt?r?, literat?r? buvo reguliuojama pagal direktyvas i? Maskvos ir tur?jo tarnauti tik komunistin?s ideologijos propagandai. S?lygos pasikeit? po 1986 ?m., kai TSKP CK generalinis sekretorius Michailas Gorba?iovas prad?jo savo Perestroik? ir kai buvo ?steigtas TSRS kult?ros fondas, rekomendav?s steigti respublikinius padalinius. ^[5]

Lietuvos kult?ros fondo steigimo id?ja atgim? diskusijose, kurias reng? ??inijos“ draugija, sub?rusi ?ymi? dal? progresyvi? mokslinink?, kult?ros veik?j?, publicist?. ?. Kudaba paskaitos metu kalb?jo: “Veikimas kult?rai i? geranor?s pareigos?? kilnus reikalas. Teb?na tai nerimastinga s??in?s skola kiekvieno ir svarbiausia, visam laikui”. ^[6] Prie kult?ros fondo i?tak? buvo Marcelijus Martinaitis , Napalys Kitkauskas , Steponas Luko?evi?ius , Laim? Luko?i?nien? , K?stutis Pranas Labanauskas , Albinas Vai?i?nas ir kiti. 1987?m. fondas buvo ?steigtas ir jo steig?j? autoriteto d?ka ?registruotas. ?Labiausiai nesinori Kult?ros fondo veikloje kompanijinio patoso. Teb?nie ilgas, ramus, bet nuolat gyvas darbas“, sak? tuomet ?. Kudaba, tap?s pirmuoju fondo valdybos pirmininku.

Tarp pirm?j? fondo darb? buvo istorin?s atminties atgaivinimas, senosios ir tarpukario Lietuvos kult?ros ir jos veik?j? sugr??inimas i? priverstin?s u?mar?ties. 1988 ?m. prad?ta galvoti, kad tur?t? b?ti atstatyti Medinink? pilis , Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s Valdov? r?mai , sugr??intos kai kurios ba?ny?ios. Jau 1991 ?m. pagal architekto S. Mikulionio parengt? fragmentinio restauravimo bei konservavimo projekt? prad?ti darbai Medinink? pilyje. Po ilg? tyrim? ir dar ilgesni? diskusij? prad?tas ir Valdov? r?m? atstatymas. Nuo 2000 ?m. ?? darb? t?sia Valdov? r?m? paramos fondas . Pastatytas paminklas Vytautui Did?iajam Kaune , atstatyta Pelesos ba?ny?ia Baltarusijoje , atlikti Re?kut?n? , Videni?ki? , Kra?i? vietovi?, Vilniaus senamies?io archeologiniai istoriografiniai tyrimai, prad?tos tvarkyti Ras? kapin?s , Bernardin? kapin?s , kiti istoriniai ir kult?ros paminklai.

Surengta keli ?imtai labdaros koncert?, parod?, seminar? lietuvi? kult?rai propaguoti ir remti. Vis? Lietuv? ap?m? M. Ma?vydo Katekizmo 450-?io ir A. Mickevi?iaus 200-?j? metini? jubiliejiniai renginiai. Prad?tos pakartotinai leisti sovietiniais metais u?draustos istorin?s knygos. Palangoje kasmet rengiamas jaun?j? meninink? seminaras ?Gintarin? svetain?“, kurio reik?mingum? auk?tai ?vertino pianistas Vladimiras A?kenazis , violon?elininkas Mstislavas Rostropovi?ius , smuikininkas Jehudis Menuchinas . 2001 ?m. Vilniuje surengtas pirmasis tarptautinis Ja?os Heifeco smuikinink? konkursas, kurio ?iuri vadovavo Gidonas Kremeris . ^[7]

Prie kult?ros fondo prad?jo burtis tremtiniai, kap? brolija, ?sisteig? regioniniai kult?ros fondai. Aktyviai, propaguodami savo kra?to kult?r?, veik? Panev??io , Pakruojo , Joni?kio , ?emaitijos skyriai. Lietuvos kult?ros fondo ?iauli? kra?to skyrius 1991 ?m. ?steig? i?kilaus lietuvi? filosofo, kilusio i? ?iauli?, S. ?alkauskio premij? u? tautos kult?ros, meno ir filosofijos ugdym?. Pirmuoju premijos laureatu tapo filosofas Romualdas Ozolas , antruoju?? Ilinojaus universiteto (JAV) profesorius, ateitininkijos atk?r?jas Lietuvoje Arvydas ?ygas . ^[8] 1993 ?m. Lietuvos kult?ros fondo ?iauli? kra?to tarybos ?steigta Karalien?s Mortos premija skiriama talentingiausiems vaikams u? pasiekimus muzikos, dail?s, literat?ros ir kitose meno srityse. Premija ?teikiama liepos 6 -?j?, Karaliaus Mindaugo kar?navimo dien?. Taip pat ?steigtos garsios aktor?s Potencijos Pinkauskait?s vardo premija, Povilo Vi?inskio stipendija. 2006 ?m. spalio m?n. ?steigta Beatri??s Grincevi?i?t?s vardo premija.

Fondo veikla buvo ?iek tiek susilpn?jusi 1997 ?m. i? fondo pirminink? pasitraukus ilgame?iam fondo vadovui prof. dr. Jurgiui Dvarionui, ta?iau v?l atgijo, kai 2003 ?m. vasario 7 d. konferencijoje ?vairi? Lietuvos kra?t? kult?rininkai, mokslininkai patvirtino nauj? Lietuvos kult?ros fondo valdyb?. Fondo pirmininku i?rinktas Hubertas Smilgys , pavaduotojais?? Irena Kubilien? ir Jurgis Dvarionas .

Lietuvos kult?ros fondas nuolat rengia tautie?i? i? u?sienio atsi?st? kult?ros vertybi? parodas, rengiamos Europos literat?ros dienos, organizuojamos konferencijos. Prie Lietuvos kult?ros fondo veikia leidykla ? Saul?s delta “, Vilniaus Nat? knygynas, agent?ra ?Factum“, registruojanti Lietuvos rekordus .

Fondo suva?iavimai vyko 1989 ?m., 1992 ?m., 1995 ?m., 1998 ?m., 2003 ?m. Fondo veiklai vadovauja 9 nari? prezidiumas, veiklos kryptis tarp suva?iavim? nustato 25 nari? valdyba, finansin? veikl? kontroliuoja 3 nari? revizijos komisija, tiesiogiai fondo veikl? vykdo LKF direkcija, kuriai vadovauja Vygintas Gasparavi?ius .

• Bernardas Brazd?ionis . Poezijos pilnatis.?? Vilnius. Lietuvos kult?ros fondas, Sietynas, 1989.
• Juozas Polis . Atgimstanti Lietuva, albumas, 1989?m.
• Adolfas ?apoka . Lietuvos istorija, fotografuotinis 1936?m. leidimas, 1989?m.
• ?virg?d? (A. Ambraziej?t?-Steponaitien?) ?Mokiausi daraktorin?je“. Pareng? Jonas Laurinavi?ius . Lietuvos kult?ros fondas, Lietuvos knygne?io draugija . Vilnius, 1990?m.
• Knygne?i? dalia (Agotos Tumosait?s-Pr?saitien?s eil?ra??iai). Lietuvos kult?ros fondas, Lietuvos knygne?io draugija. Kai?iadorys , 1991?m.
• Jonas Laurinavi?ius. Nusilenkimas knygne?iams ir daraktoriams. Lietuvos kult?ros fondas, Lietuvos knygne?io draugija. Kai?iadorys, 1991?m.
• Juozas Polis. Einu per Lietuv?, albumas, 1992?m.
• Vytautas Navaitis. Lietuvos rekordai. Agent?ra ?Factum“?prie Lietuvos kult?ros fondo. Vilnius, 1993. ? 176 p.: 96 iliustr.
• Comparative Evoliution of Cultural adaptation of the Lithuaniain Russian minority (Lietuvos rus? ma?umos kult?rin?s adaptacijos lyginamasis vertinimas), Cultural pluralism of peace, Vilnius. Lietuvos nacionalin? UNESCO komisija, Meninink? r?mai, Lietuvos kult?ros fondas, 1999.
• Vytautas Navaitis. Lietuvos rekord? knyga. Agent?ra ?Factum“?prie Lietuvos kult?ros fondo. Vilnius, 2003. ? 334 p.: iliustr.
• Romas Bat?ra . Lietuvos pergal? ?iauli? (Saul?s) m??yje 1236?m. Lietuvos kult?ros fondas, Lietuvos kult?ros ministerija, ?iauli? miesto savivaldyb? , Joni?kio rajono savivaldyb? . ?iauliai, Saul?s delta, 2005.?? 138, [2] p.
• Kazys Misius , Benjaminas Kalu?kevi?ius . Didysis knygne?ys Jurgis Bielinis . Vilnius. Lietuvos kult?ros fondas, Lietuvos literat?ros ir meno archyvas, Lietuvos Respublikos kult?ros ministerija, 2006.
• Kazys Knizikevi?ius . ?iauli? kra?to medicinos istorija (XVI a.-XX a. vid.) ?iauliai, Saul?s delta. 2006.

• 2004 ?m. baland?io 22 d. ?N.E. S. J. Rerichai, Hagos konvencija ir Kult?ros paveldo i?likimas“.
• 2006?m. vasario 22 d. Seimas . ??iandienin? Lietuva: viltys ir realyb?“.
• 2007 ?m. baland?io 13 d. Seimas. ?Ar taps kult?ra prioritetu valstyb?s gyvenime?“