Ivo Andric gim?
1892
?m.
spalio 9
d. Dolac kaime prie Travniko
Austrijoje-Vengrijoje
. Jo t?vai buvo
kroatai
[3]
[4]
. Jo tikras vardas Ivan, bet jis buvo ?inomas ma?ybine forma Ivo. Kai jam buvo 2 metai mir? t?vas Antun. Kadangi jo motyna Katarina gyveno per skurd?iai, kad j? i?laikyt?, Iv? augino motinos ?eima
Vi?egrade
prie
Drinos
, kur jis mat? gars?j?
Mehmedo Pa?os Sokolovi?iaus tilt?
, i?garsint? jo romane
Drinos tiltas
(Na Drini ?uprija)
[5]
.
Ivo Andric lank? j?zuit? gimnazij? Travnike, po to
Sarajevo
gimnazij?, o v?liau studijavo filosofij?
Zagrebo
,
Vienos
,
Krokuvos
,
Graco
universitetuose.
[6]
D?l savo politin?s veiklos buvo ?kalintas austr? per Pirm?j? pasaulin? kar? kartu su kitais jugoslav? civiliais.
Savo literat?rin? karjer? Ivo Andric prad?jo kaip poetas. 1914?m. jis prisid?jo prie Jaun?j? kroat? eil?ra??i? rinkinio
Hrvatska mlada lirika
.
[7]
Susik?rus
Jugoslavijos karalystei
Ivo Andric tapo valstyb?s tarnautoju i? prad?i? Tik?jimo ministerijoje, v?liau padar? karjer? U?sienio reikal? ministerijoje.
Kaip diplomatas Ivo Andric dirbo konsulatuose prie ?vento sosto (
1920
?m.),
Bukare?te
,
Trieste
ir Grace (
1924
?m.),
Pary?iuje
ir
Marselyje
(
1927
?m.) ir ambasadoje
Madride
(
1928
?m.). Jis buvo paskirtas ambasadoriumi Vokietijoje
1939
?m. Jis taip pat buvo Jugoslavijos delegatas
Taut? S?jungoje
1930
?
1934
?m.
?enevoje
.
[8]
Ivo Andric labai prie?inosi Stjepan Radi?, Kroatotijos valstie?i? partijos prezidento, jud?jimui. Jo atstovavimas Jugoslavijai baig?si 1941?m., kai Vokietija ?siver?? ? Jugoslavij?. Per Antr? pasaulin? kar? jis gyveno tyliai Belgrade ir baig? tris svarbiausius savo romanus, kuriuos i?leido
1945
?m.
Po karo Ivo Andric daug laiko praleido namie Belgrade ir ?jo ceremonines pareigas Jugoslavijos komunistin?je vyriausyb?je. Jis taip pat buvo Bosnijos ir Hercegovinos parlamento nariu. 1961?m. Ivo Andric gavo Nobelio literat?ros premij?, kurios pinigus i?leido Bosnijos ir Hercegovinos bibliotekoms pagerinti. Jis buvo Serbijos meno ir mokslo akademijos narys.
[9]
Po antros ?monos Milica Babi?-Andri?
1968
?m. suma??jo jo dalyvavimas visuomeniniame gyvenime.
1969
?m. jis buvo i?rinktas Bosnijos ir Hercegovinos meno ir mokslo akademijos garb?s nariu.
[10]
1972
?m. Ivo Andric tapo Belgrado univerrsiteto garb?s daktaru.
[11]
Jis vis labiau sirgo ir mir?
1975
?m.
kovo 13
d.
- ↑
Zoltan D. Barany,
The East European Gypsies: Regime Change, Marginality, and Ethnopolitics
(Cambridge University Press, 2001:
ISBN 0-521-00910-3
),
p. 59
.
- ↑
Rajko đuri?,
Romanies and Europe: Romanies as Characters in European Literature
(Council of Europe, 1996:
ISBN 92-871-2855-3
),
p. 11
.
- ↑
http://www.library.yale.edu/slavic/croatia/literature/literature.html
- ↑
http://ivoandric.cz/en/biography
Archyvuota kopija
2012-07-10 i?
Wayback Machine
projekto.
- ↑
Richard C. Frucht (ed.),
Eastern Europe: An Introduction to the People, Lands, and Culture
(ABC-CLIO, 2005:
ISBN 1-57607-800-0
),
p. 568
.
- ↑
"
Andri?, Ivo
, "
Encyclopedia of World Biography
, 2005.
- ↑
"
The Nobel Prize in Literature 1961
- ↑
List of Assembly Delegates and Substitutes?? (A)
Archyvuota kopija
2012-10-16 i?
Wayback Machine
projekto. from League of Nations Photo Archive at the University of Indiana
- ↑
SANU
Archyvuota kopija
2010-05-16 i?
Wayback Machine
projekto.
- ↑
Akademija nauka i umjetnosti Bosne i Hercegovine,
Honorary members
[neveikianti nuoroda]
- ↑
Univerzitet u Beogradu:
po?asni doktori
Archyvuota kopija
2012-05-03 i?
Wayback Machine
projekto.