한국   대만   중국   일본 
Ivo Andri? ? Vikipedija

Ivo Andri?

(Nukreipta i? puslapio Ivo Andric )
Ivo Andri?
Gim? 1892 m. spalio 9 d.
Dolac kaimas, Austrija-Vengrija , dabar Bosnija ir Hercegovina
Mir? 1975 m. kovo 13 d. (82 metai)
Belgradas , Jugoslavija
Tautyb? jugoslavas
Veikla ra?ytojas
?ym?s apdovanojimai

1961 m. Nobelio literat?ros premija

Vikiteka Ivo Andri?

Ivo Andri? ( 1892 ?m. spalio 9 d.?? 1975 ?m. kovo 13 d.) buvo jugoslav? ra?ytojas [1] [2] , laim?j?s Nobelio literat?ros premij? 1961 ?m. Jo k?riniai da?niausiai yra apie gyvenim? Bosnijoje , valdant Osman? imperijai . Jo gimtin? Dolac kaime prie Travniko paversti muziejumi kaip jo butas Belgrade.

Biografija

redaguoti

Ivo Andric gim? 1892 ?m. spalio 9 d. Dolac kaime prie Travniko Austrijoje-Vengrijoje . Jo t?vai buvo kroatai [3] [4] . Jo tikras vardas Ivan, bet jis buvo ?inomas ma?ybine forma Ivo. Kai jam buvo 2 metai mir? t?vas Antun. Kadangi jo motyna Katarina gyveno per skurd?iai, kad j? i?laikyt?, Iv? augino motinos ?eima Vi?egrade prie Drinos , kur jis mat? gars?j? Mehmedo Pa?os Sokolovi?iaus tilt? , i?garsint? jo romane Drinos tiltas (Na Drini ?uprija) [5] .

Ivo Andric lank? j?zuit? gimnazij? Travnike, po to Sarajevo gimnazij?, o v?liau studijavo filosofij? Zagrebo , Vienos , Krokuvos , Graco universitetuose. [6] D?l savo politin?s veiklos buvo ?kalintas austr? per Pirm?j? pasaulin? kar? kartu su kitais jugoslav? civiliais.

Savo literat?rin? karjer? Ivo Andric prad?jo kaip poetas. 1914?m. jis prisid?jo prie Jaun?j? kroat? eil?ra??i? rinkinio Hrvatska mlada lirika . [7]

Susik?rus Jugoslavijos karalystei Ivo Andric tapo valstyb?s tarnautoju i? prad?i? Tik?jimo ministerijoje, v?liau padar? karjer? U?sienio reikal? ministerijoje.

Kaip diplomatas Ivo Andric dirbo konsulatuose prie ?vento sosto ( 1920 ?m.), Bukare?te , Trieste ir Grace ( 1924 ?m.), Pary?iuje ir Marselyje ( 1927 ?m.) ir ambasadoje Madride ( 1928 ?m.). Jis buvo paskirtas ambasadoriumi Vokietijoje 1939 ?m. Jis taip pat buvo Jugoslavijos delegatas Taut? S?jungoje 1930 ? 1934 ?m. ?enevoje . [8] Ivo Andric labai prie?inosi Stjepan Radi?, Kroatotijos valstie?i? partijos prezidento, jud?jimui. Jo atstovavimas Jugoslavijai baig?si 1941?m., kai Vokietija ?siver?? ? Jugoslavij?. Per Antr? pasaulin? kar? jis gyveno tyliai Belgrade ir baig? tris svarbiausius savo romanus, kuriuos i?leido 1945 ?m.

Po karo Ivo Andric daug laiko praleido namie Belgrade ir ?jo ceremonines pareigas Jugoslavijos komunistin?je vyriausyb?je. Jis taip pat buvo Bosnijos ir Hercegovinos parlamento nariu. 1961?m. Ivo Andric gavo Nobelio literat?ros premij?, kurios pinigus i?leido Bosnijos ir Hercegovinos bibliotekoms pagerinti. Jis buvo Serbijos meno ir mokslo akademijos narys. [9]

Po antros ?monos Milica Babi?-Andri? 1968 ?m. suma??jo jo dalyvavimas visuomeniniame gyvenime. 1969 ?m. jis buvo i?rinktas Bosnijos ir Hercegovinos meno ir mokslo akademijos garb?s nariu. [10] 1972 ?m. Ivo Andric tapo Belgrado univerrsiteto garb?s daktaru. [11] Jis vis labiau sirgo ir mir? 1975 ?m. kovo 13 d.

  1. Zoltan D. Barany, The East European Gypsies: Regime Change, Marginality, and Ethnopolitics (Cambridge University Press, 2001: ISBN 0-521-00910-3 ), p. 59 .
  2. Rajko đuri?, Romanies and Europe: Romanies as Characters in European Literature (Council of Europe, 1996: ISBN 92-871-2855-3 ), p. 11 .
  3. http://www.library.yale.edu/slavic/croatia/literature/literature.html
  4. http://ivoandric.cz/en/biography Archyvuota kopija 2012-07-10 i? Wayback Machine projekto.
  5. Richard C. Frucht (ed.), Eastern Europe: An Introduction to the People, Lands, and Culture (ABC-CLIO, 2005: ISBN 1-57607-800-0 ), p. 568 .
  6. " Andri?, Ivo , " Encyclopedia of World Biography , 2005.
  7. " The Nobel Prize in Literature 1961
  8. List of Assembly Delegates and Substitutes?? (A) Archyvuota kopija 2012-10-16 i? Wayback Machine projekto. from League of Nations Photo Archive at the University of Indiana
  9. SANU Archyvuota kopija 2010-05-16 i? Wayback Machine projekto.
  10. Akademija nauka i umjetnosti Bosne i Hercegovine, Honorary members [neveikianti nuoroda]
  11. Univerzitet u Beogradu: po?asni doktori Archyvuota kopija 2012-05-03 i? Wayback Machine projekto.