Baleto pradmenis galima rasti Senov?s Egipto ?ventuosiuose ?okiuose. Indijoje , Siame ir kitur Azijoje iki ?i? dien? i?liko mistinio pob?d?io ?ventieji ?okiai. Indijoje ir Pietry?i? Azijoje gyvuoja lig?iol vietos klasikini? ?oki? stiliai tradicijos: Bharatanatjamas (Piet? Indijos Tamilnado valstija ), Odissi ( Orisos valstija ), Vajang orangas ( Indonezija ), Tailando ir Kambod?os r?m? baletas ir kt. Senov?s Graikijoje (i? dalies ir Romoje ) ?okiai tur?jo religin?s reik?m?s, jie buvo susij? su ?vairiomis kulto apeigomis ar lyd?jo tragedij? ir komedij? vaidinimus, neb?tinai b?dami glaud?iai susij? su bendru veiksmu. Rom?nams buvo ?inomi ir vynuogi? surinkimo ?vent?s ?okiai, skirti Bakcho garbei. Prie maldykl? da?nai buvo i?tisi ?ok?j? b?riai. Romos imperijai ?lugus ?okio menas apmir? t?kstan?iui met? ir atgim? XV a. pabaigoje?? XVI a., jau nebe kaip mistinis veiksmas, o kaip vaidinimas.

Artimas dabartiniam supratimui baletas atsirado Italijoje Renesanso epochos metu (XVI a.) ir prad?ioje buvo bendro veiksmo ir nuotaikos siejama ?oki? scena operoje. Pirmuoju pasaulieti?kuoju baletu laikomas spektaklis 1489?m. pastatytas Milano kunigaik??io ir Izabel?s Aragoniet?s vestuvi? proga. Tai buvo dvaro i?kilm?s su eisenomis, muzika, ?okiais ir ?aidimais. Nuo to laiko baletas pasidar? dvaro gyvenimo elementu, lydin?iu i?kilmes, turnyrus ir pan. Balete atsiranda alegorini? ir mitologini? motyv?, ?oki? judesiai l?ti, smulk?s ir ne?vair?s.

I? Italijos patek?s ? Pranc?zij? , baletas tapo i?kilmingu prabangiu reginiu. 1581 ?m. Kotrynos Medi?i kapelmeisteris Baltasarini pastat? pirm?j? balet? Pranc?zijoje ?Circ?ja ir jos nimfos“. Pirm?j? balet? muzikin? pagrind? sudar? liaudies ir dvaro ?okiai. Baletas buvo grynai karaliaus dvaro pramoga, jame dalyvavo dvari?kiai, netgi karaliai. Baleto ?ok?jai buvo tik vyrai su ?vairiomis kauk?mis. Kostiumai buvo i?taigingi ir var?antys judesius, jokios technikos nebuvo.

XVII a. antroje pus?je atsirado nauji teatro ?anrai, pvz., komedija?? baletas, opera?? baletas, kuriuose svarbus vaidmuo skiriamas baleto muzikai ir bandoma j? dramatizuoti. Pranc?z? balete susiformavo savos tradicijos ir tipi?kos savyb?s: balet? sudar? ?okiai, lydimi eil?ra??i? deklamavimo ir dainavimo; ?okiai skirstomi ? groteskinius pantomiminius ?vairi? persona?? pasirodymus (tai atliko profesional?s aktoriai) ir dekoratyvinius grynai choreografinius ?okius, sudaromos sekant geotrinius pie?inius (juos atliko dvari?kiai).

Savaranki?ka sceninio meno ?aka baletas tapo tik XVIII a. antroje pus?je, po pranc?z? baletmeisterio J. G. Noverre reform?. Noverre (1727?1810?m.) atskyr? balet? nuo operos, sujung?s j? su antikine pantomima. Jo pastatytoje operoje ?Med?ja ir Jasonas“ artistas Vesteris pirm? kart? i??jo ? scen? be kauk?s. Noverre steng?si sujungti dail?, muzik?, choreografij?, technikos ir ?viesos efektus ? vientis? dramati?k? spektakl?. Jo knyga ?Lai?kai apie ?ok?“ svarbia laikoma iki ?iol. Noverre ?takoje Pary?iuje sukurta pirmoji ?oki? akademija. Baleto centru tampa Pary?ius, kiti kra?tai juo sek?.

Besirutuliojant ital? ir pranc?z? operai, baletas per?jo ? miesto operos teatro scen?, bet ?ia tapo tik operos ir dramos papuo?alu ( Moljero komedijos). Kompozitorius ir dramaturgas Quilnault 1681?m. balete ?Meil?s triumfas“ pirm? kart? ?trauk? 4 moteris balerinas.

Tolimesn? baleto raida ir suklet?jimas vyko romantizmo epochoje. Romanti?kasis XIX a. ? pirm?j? plan? i?kelia moter?, ?velnum?, svajon? ir jausm?. XVIII a. pabaigoje baleto kostiumas tapo ?ymiai lengvesniu ir laisvesniu, o tai prisid?jo prie ?okio technikos vystymosi. Atsirado triko, trumput? tiulio suknel?, atlaso batukai su kietais pir?tagaliais. Heroji?ki ir alegori?ki siu?etai pakei?iami pasaka; atsiranda ?okis ?pointes“ (pir?t? galais), kuris lyg pakelia ?ok?j? nuo viso ?emi?ko. ?ok? ant pir?t? gal? kaip i?rai?kos priemon? pirmoji panaudojo M. Taglioni . ?okis tapo gyvesnis, atsirado pol?kiai, ?uoliai ir lyri?ki ?okiai, kuriais ypatingai i?gars?jo M. Taglioni (1804?1884?m.) ir charakteringi ?okiai, i?garsinti Fanny Elsler (1810?1884?m.).

Kartu su baleto dramatizacija vyst?si ir baleto muzika. Romatizmas ?sitvirtina Adolphe Charles Adam baletuose ??izel“ (1841?m.) ir ?Korsaras“ (1856?m.). L. Delibo baletai ?Kopelija“ (1870?m.) ir ?Silvija“ (1876?m.) laikomi pirmaisiais simfonizuotais baletais. Tuo pa?iu atsirado tendencija supaprastinti baleto muzik?, kuri turinti b?ti melodinga, ai?kios ritmikos, skirta tik ?okio palaikymui.

XIX a. antrojoje pus?je baleto centras persikel? ? Italij?, ta?iau itali?koji mokykla paplito neilgam. Nauj? impuls? baletui suteik? Rusijos baleto mokykla.

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lietuvos baletas .

Lietuvoje baleto i?takos siekia XVI am?i?. XVI?XVIII a. ?oki? b?ta LDK mokyklini? teatr? vaidinimuose. Baleto trup?s tur?jo Lietuvos didieji kunigaik??iai ?ygimantas Senasis , Vladislovas Vaza , Jonas Kazimieras , didikai. Vilniaus ?emutin?s pilies teatre (veik? 1634?1648?m.) buvo statomos operos, veik? baleto trup?. Baleto ?oki? ir scen? buvo ?terpiama ? dramos ir operos spektaklius, ?okama da?niausiai pagal ital? ir pranc?z? kompozitori? muzik?. Baleto trup?s buvo sudaromos i? baud?iaunink? vaik?, kurie buvo mokomi prie teatr? ?steigtose baleto mokyklose. Mokykloms ir trup?ms vadovavo, stat? oper? ?okius ir spektaklius svetim?aliai baletmeisteriai. 1765?m. didikas A. Tyzenhauzas Gardine prie savo teatro ?steig? baleto mokykl?, kurioje buvo i?ugdyta profesionali baleto trup? (apie 60 ?ok?j?), gastroliavusi? ir Europoje. Baletmeisteriai Fr. G. Le Doux ir L. Pettineli su ?ia trupe pastat? baleto spektakli? (?Valstie?i? baletas“, ?D?dinink? kvartetas“, ?Kep?j? baletas“). 1785?m. trup? ?oko Var?uvos karaliaus teatre. XVIII a. pab.?? XIX a. baleto ?ok?jai dalyvaudavo Vilniaus miesto teatro operos spektakliuose.

1920?m. lietuvi? meno k?r?j? draugija Kaune ?steig? teatr?, pavadint? Operos vaidykla . 1922 teatras suvalstybintas, pavadintas Valstyb?s opera. 1921?m. Kaune O. Dubeneckien? ?steig? baleto studij?. 1922?1925?m. Valstyb?s operos spektakliuose baletmeister?s O. Dubeneckien?s statomus ?okius ?oko jos studijos mokiniai. 1925?1929?m. baleto trupei ir studijai vadovavo rus? baletmeisteris P. Petrovas. 1925.12.04 jis pastat? pirm?j? baleto spektakl? L. Delibe ?Kopelij?“, v?liau P. ?aikovskio ?Gulbi? e?er?“, ?Spragtuk?“, I. Stravinskio ?Ugnies pauk?t?“, 1928?m.?? ?Lietuvi?k?j? rapsodij?“ (pagal J. Karnavi?iaus muzik?). ?iuose spektakliuose dalyvavo pirmieji lietuvi? baleto ?ok?jai O. Mal?jinait?, J. Jovai?ait?, E. ?alinkevi?ait?, B. Kelbauskas ir kt. 1929?m. Valstyb?s teatre baletmeisteriais dirbo T. Vasiljevas, G. Kiak?tas. Rus? baleto mokykla, jos tradicijos tur?jo ?takos lietuvi? baleto raidai. 1931?1935?m. teatre dirbo ?ym?s rus? baleto meistrai V. Nem?inova, N. Zverevas (buv? S. Diagilevo trup?s solistai), A. Obuchovas (Sank Peterburgo Marijos teatro baleto solistas). Buvo atnaujinti klasikiniai baleto spektakliai, pastatyta A. Adamo ?Gizel?“, P. ?aikovskio ?Miegan?ioji gra?uol?“, A. Glazunovo ?Raimonda“, S. Diagilevo trup?je baletmeisteri? N. Ni?inskio, G. Balanchine’o, M. Fokino statyti novatori?ki vienaveiksmiai baletai pagal M. Musorgskio, F. Poulenco, C. M. von Veberio, K. Debiusi, M. Ravelio muzik?.

1933?m. N. Zverevas pastat? pirmuosius lietuvi? kompozitori? baletus?? J. Gruod?io ?J?rat? ir Kastyt?“, B. Dvariono ?Pir?lybas“, V. Bacevi?iaus ??oki? s?kury“. Tuo metu ?oko J. Jovai?ait?, O. Mal?jinait?, M. Juozapaityt?, V. Auk??i?nas, H. Jagminas, P. Baravykas, E. Bandzevi?ius, T. Babu?kinait?, T. Kublickait? ir kt. Daugeliui balet? dekoracijas pie?? M. Dobu?inskis, L. Truikys, A. Galdikas, S. U?inskas. K?r? dirigentai L. Hofmekleris, M. Buk?a.

1935?m. lietuvi? baleto trup? gastroliavo Monte Karle ( Monakas ) ir Londone . Trup?s spektaklius palankiai ?vertino Did. Britanijos baleto kritikas A. L. Haskellis. 1935?1937?m. baleto trupei ir baleto studijai (1935?m. ji buvo suvalstybinta) vadovavo A. Fiodorova-Fokina. Ji pastat? L. Minkaus ?Don Kichot?“, ir C. Pugni ?Arkliuk? kupriuk?“.

Pirmasis Lietuvos baletmeisteris buvo B. Kelbauskas. 1936?1943?m. jis pastat? ?Vienos d?iaugsm?“ (pagal J. ?trauso muzik?), T. Prestono ?Balt?sias ro?es“, G. Aurico ?J?rininkus“, B. Asafjevo ? Bach?isarajaus fontan? “, ?Kaukazo belaisv?“, R. Glieto ?Raudon?j? aguon?“.

Per soviet? ir vokie?i? okupacij? teatrai rod? spektaklius. 1943?m. B. Kelbauskas pastat? J. Pakalnio balet? ?Su?ad?tin?“ (dirigavo Pakalnis), kuriame klasikinio baleto pas jung? su lietuvi? liaudies ?ok?j? judesiais. Sovietams antr?kart gr??tant ? Lietuv?, ? Vakarus pasitrauk? du tre?daliai baleto trup?s. Vokietijoje E. Bandzevi?ius suk?r? lietuvi? i?eivi? baleto trup? ir 1947?m. pastat? L. Delibe ?Kopelij?“.

1948?m. teatras i? Kauno perkeltas ? Vilni? . 1974?m. teatras i? dab. rus? dramos teatro persik?l? ? naujas patalpas (dabartinis pastatas A. Vienuolio g. 1). Be Lietuvos operos ir baleto teatro veikia Kauno, Klaip?dos ir Panev??io muzikiniai teatrai, kuriuose taip pat statomi ?okio spektakliai.

Baleto ?anro atsinaujinimas pastebimas 9-ojo de?imtme?io baletuose?? A. ?enderovo ?Mergait? ir mirtis“ (baletmeisteris U. Vilimaa, 1982?m.), O. Balakausko ?Makbetas“ (baletmeisteris J. Smoriginas , 1989?m.).

• J. Antanavi?ius, etc. Klasikin?s muzikos metra?tis. Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas. Lietuva. 2007