?iurk?s
(
Rattus
)??
peli?
?eimos
grau?ik?
gentis. J? yra apie 60 r??i? (
Lietuvoje
?? 2:
juodosios
ir
pilkosios
).
Paplitusios daugiausia Azijoje, kai kurios r??ys yra
sinantropin?s
(susijusios su ?mogumi).
K?nas 10?30?cm ilgio,
uodega
ma?daug tokio pat ilgio, apaugusi raginiais ?vyneliais ir trumpais retais plaukais. Labai vislios, per metus b?na iki 3 vad?, kiekvienoje po 6?12 jaunikli?. Lyti?kai subr?sta 5-6 sav. am?iaus.
Daugiausia laikosi gyvenamuose namuose, miest? kanalizacijos sistemoje, maisto produkt? sand?liuose,
tvartuose
. Minta gyv?niniu ir augaliniu maistu, gadina maisto produktus, kailius, baldus, od?. Aktyvios sutemose ir nakt?. ?mogui labiausiai
kenkia
rudoji arba pilkoji,
Rattus norvegicus
ir juodoji (
Rattus rattus
). Juodosios ?iurk?s yra gerokai ma?esn?s (16-23 cm) u? pilk?sias ?iurkes (18-26 cm).
?iurk?s platina
mar?
, endemin? ?iurkin? d?m?t?j? ?iltin?, cucugamu??, ku kar?tlig?,
salmonelioz?
,
trichinelioz?
,
tuliaremij?
,
leptospiroz?
,
toksoplazmoz?
,
pasiutlig?
.
Domestikuota
rudosios ?iurk?s albinosin? forma (baltoji ?iurk?) naudojama laboratoriniams eksperimentams. ?iurk?s naikinamos
deratizacijos
priemon?mis (gaudomos
sp?stais
, kt.).
?iurk?s kaip mokslinio tyrin?jimo objektas
redaguoti
Po peli?, ?iurk?s yra labiausiai naudojami eksperimentams gyv?nai. Da?niausiai jos naudojamos mitybos,
transplantacijos
,
imunologijos
, genetikos, v??io,
farmakologijos
,
fiziologijos
,
neurologijos
, sen?jimo tyrin?jimams. Beveik visos naudojamos ?iurki? gentys i?vestos i? pilk?j? ?iurki? (
Rattus norvegicus
), kurios kilusios i? Azijos region? ir paplito Europoje ir JAV
XVIII
am?iuje.
?iurk?s prad?tos auginti nelaisv?je
XIX
am?iuje, kai savo laiku i?populiar?jo ?iurki? lenktyn?s. ?iurki? auginimas kaip hobis, pramoga, atsirado am?iaus pabaigoje. Baltos ir spalvotos ?iurk?s tikriausiai pasirod? i? veislinink? kolekcij?, kurios buvo surinktos i? ne?prast? mutant?, sutinkam? gamtoje.
Pilkosios ?iurk?s tapo pirm?ja ?induoli? r??imi, kurios pirmiausiai buvo prijaukintos moksliniams tyrin?jimams. Nors ?iurk?s buvo naudojamos eksperimentams Europoje nuo
XIX
am?iaus vidurio, beveik visos ?iurki? linijos, naudojamos ?iandien, kilo JAV, pirmiausiai i?
Wistar
Instituto Filadelfijoje.
Laboratorini? ?iurki?, kaip ir peli?, panaudojimas i?augo d?l ger? genetini? charakteristik?. D?l savo didumo ?iurk?s leido mokslininkams atlikti daug proced?r?, kurios sunkiai gal?jo b?ti atliktos pel?ms.
I?vestin?s komercin?s kolonijos i?
Wistar
Instituto 1906 buvo did?iausias laboratorini? ?iurki? ?altinis visame pasaulyje.
Wistar
?iurki? kamienas siek? toliau nei bet kuris kitas.
Sprague-Dawley
?iurk?s kilo i?
Wistar
pateli? sukry?minus su ne?inomos veisl?s patinu.
Long-Evans
?iurk?s, tikimasi, kilo irgi i?
Wistar
pateli? sukry?minus su laukine pilk?ja ?iurke.
?iurk?s turi gerai i?vystyt?
uosl?
ir
klaus?
, ta?iau
rega
yra prasta, neskiria spalv?.
Akys
yra
kaukol?s
?onuose, tod?l ?iurk?s turi plat? akiplot?, ta?iau panoraminio vaizdo vis d?lto nemato. Jos turi gerai apibr??t? paros ritm?, aktyvios b?na tamsoje ir
miega
bei ilsisi tik ?viesiu
paros
metu. Maitinasi nakt?, o maisto ?sisavinimas vyksta anksti ryte. ?io paros ritmo pritaikymas laboratorin?ms ?iurk?ms leid?ia lengvai jas prijaukinti. Po keleto pakartotino ?velnaus r?pinimosi, su minimaliu pasiprie?inimu ?iurk?ms galima atlikti kelet? nemaloni? proced?r?, toki? kaip injekcijos.
Patinai yra agresyvesni u? pateles. ?iurk?s gali ?kasti be jokio ?sp?jimo. Tos paties lyties gyv?nai gali b?ti laikomi kartu, o kai patinas patalpinamas kartu su patele, jis tuojau pat m?gina poruotis, nors patel?s prisileid?ia patinus tik ankstyvoje rujoje.
Pagrindiniai ?iurki? biologiniai duomenys
redaguoti
- Gyvenimo trukm??? 2-3,5 metai
- Svoris
- K? tik gimus?? 5-6 g
- Nujunkus?? 30-55 g
- Brendimo metu?? 150?200 g
- 12 savai?i?
- Patinai?? 200?400 g
- Patel?s?? 150?270 g
- Suaug?
- patinai?? 300?800 g
- patel?s?? 250?400 g
- Kailis pasirodo 9 dien?
- Atsiveria akys 12-14 dien?
- Klausos kanalas atsiveria 12-14 dien?
- N??tumas?? 21-22 dienos
- Vados dydis?? 6-14
- Nujunkoma nuo 20-21 dienos
- Tiesiosios ?arnos temperat?ra 38-39?°C
- ?irdies ritmas
?? 320?480 d??i? per minut?
- Kraujo spaudimas
- Diastolinis 60-90?mm Hg
- Sistolinis 75-120?mm Hg
- Kv?pavimo ritmas?? 85-110 ?kv?pimai per minut?
- Plau?i? t?ris?? 1,6 ml
- ?lapimo
pH
?? 7,5-8,5