Aliuminis
(
lot.
Aluminium
)?? cheminis
periodin?s element? lentel?s
elementas, ?ymimas
Al
, eil?s numeris 13. Lengvas, mink?tas, plasti?kas, kalus, t?sus, lengvai poliruojamas, anoduojamas, atspindintis ?vies?. Elementas pirm? kart? gautas
1825
metais H. Oerstedo bei
1827
metais F. V?lerio (
Wohler
), nuo
XIX a.
vidurio gaminamas pramoniniu b?du.
Pavir?ius apsitraukia tvirta, plona oksido (Al
2
O
3
) pl?vele.
Amfoterinis
, reaguoja tiek su
r?g?timis
, tiek ir su
?armais
.
Svarbiausios druskos?? aliuminio chloridas (AlCl
3
), fluoridas (AlF
3
), nitratas (Al(NO
3
)
3
), sulfatas (Al
2
(SO
4
)
3
).
Reaguodamas su
?armais
sudaro aliuminatus, auk?toje temperat?roje jungiasi su
azotu
,
siera
,
anglimi
.
Aliuminis?? pla?iausiai paplit?s
?em?s
plutos metalas (8,13 proc.), randamas junginiuose??
feld?patuose
,
??rutyje
ir kituose
mineraluose
. Daugumos augal? sausojoje mas?je yra apie 0,02?% aliuminio, nors b?tinas jis tik kai kuriems augalams?? hidrofitams,
arbatmed?iui
(tr?kumas sukelia lap?
chloroz?
).
Organizmuose aliuminis kaupiasi smegenyse, kauluose,
kasoje
,
skydliauk?je
,
kepenyse
,
blu?nyje
,
inkstuose
,
kraujyje
. Esant pertekliui, sunk?ja fosfat? asimiliavimas, ma??ja
hemoglobino
. Aliuminio dulk?s ?alingos
kv?pavimo takams
, junginiai skatina
kraujo kre??jim?
, i?stumia kalc? kauluose, sutrikdo prakaito liaukas, gali sukelti
egzem?
,
kontaktin? dermatit?
ar akn?, ?alingi
nerv? sistemai
, ?inomi kaip
Alzheimerio ligos
bei
protinio atsilikimo
ir
onkologini?
susirgim?
patologiniai
faktoriai.
[1]
? organizmus aliuminis gali patekti su maistu, ?kvepiant ar per s?lyt? su od?: i? kosmetikos priemoni?, dirbant su aliuminio junginiais, naudojant aliuminius indus ar pakuotes, i?
implant?
, vakcinuojant
[2]
. Sveiko ?mogaus inkstai per par? sugeba pa?alinti iki 5-10 mg su maistu gaunamo aliuminio
[3]
.
Naikina bakterijas, dideli kiekiai nuodingi ir augalams.
I? aliuminio gaminama iki 0,004 μm folija (
valcuojant
), kalant gaminami lak?tai.
Aliuminiu dengiamas
plienas
apsaugai nuo korozijos, paprasti ir optini?
teleskop?
veidrod?iai, kaip reduktorius ir deoksidatorius naudojamas lydant
plien?
ar
ket?
. Aliuminio pudra naudojama gaminant akyt?j? beton?, da?? ir lako pramon?je suteikiant jiems ?vilges?, folija?? maisto produktams pakuoti. Skysto pavidalo junginiai naudojami
vakcinose
, gaminant padidinto atsparumo ugniai med?iagas. Aliuminis naudojamas kaip maisto gamini? pavir?iaus metalinis da?iklis (E173)
[4]
, gaminant skardines, antiperspirant? bei daugelio dezodorant? sud?ties veiklioji med?iaga - aliuminio junginiai.
Naudojami aliuminio
lydiniai
su
variu
,
magniu
,
cinku
,
siliciu
,
manganu
,
li?iu
,
kadmiu
,
cirkoniu
,
chromu
. Lydiniai pasi?ymi lengvumu (iki 3 kart? lengvesni u? plien?), elektros ir ?ilumos laidumu, atsparumu
korozijai
, taip pat geros mechanin?s savyb?s. Skiriami ? liejamuosius (sudaro 15?% vis?) ir deformuojamuosius lydinius. Svarbiausi liejamieji lydiniai??
siluminai
, deformuojamieji??
duraliuminiai
, avaliai, superduraliuminiai. Pirmieji aliuminio lydiniai prad?ti gaminti XIX a., duraliuminiai sukurti XX a. prad?ioje.
Al?nas
arba
al?no akmuo
(
lot.
alumen
) ? seniausias ?inomas nat?raliai gamtoje susidarantis
mineralas
(
drusk?
junginys,
kristalas
), kuriame gausu aliuminio. Tai ir l?m? paties cheminio elemento pavadinim?.