日本?
|
|
Valst?b?nis gimnos:
Kimi ga Yo
|
|
Valst?b?n? kalba
|
Japuonu kalba
|
Suost?n?
|
Tok?j?s
|
D?dliaus?s miests
|
Tok?j?s
|
Imperatuorios
|
Naruhito
(?仁)
|
ministros p?rm?ninks
|
Fumio Ki?ida
(岸田 文雄)
|
Pluot?b?
? V?sos
|
62-a
377 975 km
2
|
G?v?ntuoju
? V?s? (
2020
)
? G?v?ntuoju tonkoms
|
11-a
126 226 568
334 ?m./km
2
|
BVP
? B?ndros (
2020
)
? v?inam g?v.
|
4-a
5,568 trln. $
44 585 $
|
Valiota
|
Jena
|
?iesa zuona
|
(UTC+9)
|
Liousoms
-
|
|
Internets
|
jp
|
Tilipuona kuods
|
+
81
|
|
Japuon?j?
japuon??k?
日本 =
Nippon aba Nihon
, 日 (saul?) 本 (?akn?s/k?l?ms), po?uodiou ?saul?s k?l?ma“) ?r
R?t? Az?j?s
?al?s, asont? terp
Ramiuoj? ond?n?na
?
Japuon?j?s j?ras
,
Kuoriej?s posesal?
r?t?s.
Japuon?j? ?r ont
Ogn?s ??ida
, tudie t?n tonk?
?em?s kostiej?m?
. Japuon?j? sodara 14 125 salas, katr? glabnas ?r
Hokaids
,
Hon?i?
(vad?nama ?em?n?n? dal?m),
?ikoku
,
Ki??i?
?r
Okinava
.
Japuon?juo g?ven aple 125 mln. g?v?ntuoju, ta ?r 11-a pal? g?v?ntuoju skaitlio ?al?s sviet? ? v?ina ?? tonkiaus? apg?vend?ntu.
D?dl?s?s Tuok?js
?r d?dliaus? metropuol?n? zuona sviet? (38 mln. g?v?ntuoju) ?r ontra pal? pluot?b? pu
Niujorka
. Aple 75 % terituor?j?s deng
med?s
, g?v?ntuoj? tonkiaus? g?v?n
l?gomuos?
. Japuon?juo ?r ?lgiaus? g?ven?ma trokmie terp v?s? d?dlesni? ?ali?, ale v?soumen? senie ? g?v?ntuoju kuo?n?s met?s ma?ie.
M?sl?jama, ka p?rm? ?muonis Japuon?juo aps?g?vena pr?? 15000-30000 metu. An?i bova
ainu
? malaiz?j?itiu-polinez?itiu pruosen?, prigolont?s australoid?n? ras?. Aple
300 m. pr. Kr.
pras?diej? da v?ina invaz?j? i sal?na, mus?nt?s v?kos? ??
Kuoriej?s
? sos?jos? so Ko?iosona valst?b?s ekspans?j?. Nauj? ats?kielel?, vad?nam? Jajojaus ?muoniem, ats?ne?? ??n?s aple
gel??is
apd?rb?ma ?
?emd?rb?st?
?
Jajojaus kolt?ra
. An?ms mai?ont?s so v?it?n?s skvarmavuos? japuonu taut?b?. Pal? m?tuoluog?j? 660 m. pr. Kr. Japuon?j? ik?r? legend?nis
imperatuorios D?inmu
, t?isiuog?nis saul?s deiv?s
?into?zm?
Amaterasu
pal?koun?s. Ale p?rms istuor??k? iruod?ts imperatuorios ?r
Imperatuorios Od?ins
, vald?s api 270-300 m. pr. Kr.
Japuon?j? per?m?
k?nu ra?ta
IV-V o., tumet jiem? pl?st?
bud?zmos
, ats?rada p?rm? japuonu literat?ras k?r?n?.
794
m., perk?los Japuon?j?s suost?n? i
Heian-ky?
pras?diej? Hiean ?iesos, da?n? vad?nams Japuon?j?s men? auksa om?iom. Jau ontruo t? ?iesa posie skvarmavos? kari?-
samuraju
slouksn?s, vuo pu
Genpei vainas
1185 m. laimietuos
Joritomo Minamoto
pal?ka p?rmo
?iog?no
? ik?r? kar?ni
Kamakuras ?iog?nata
.
1274 ir 1282 m. monguol? mieg?na polt? Japuon?j?, ale nesiekm?ng?. 1333 m. soirot? pas?nauduoj? A?ikaga, pajiem?s vald?. Dinast?j? karaliava lig? 1573 m. An? laikams karaktuor?ng? puolit?n? konflikt? ?r. Aniem valdont t?puog? soklestiej? mens (
t?tros
no
,
kaligraf?j?
, tap?ms to?o, arkitekt?ra). XVI o. salas prigavos
Ongl?j?s
,
Puortogal?j?s
,
Uoland?j?s
?
Ispan?j?s
prek?b?ninkams pras?diej? Vakar? svieta itaka Japuon?j?, ale 1600 m. nugaliejos
Iejaso Tokugav?
? anam tapos ?iuog?nou, bova ??var?t? v?s? katal?ku m?siuonier? ? ma?ne v?s? p?rkl?, a Japuon?j? izuoliavuos?. Tas troka lig? 1853 m., kumet i Japuon?j? atplauk?s JAV laiv?ns, vaduovaunams Metju Per? isak? ats?vert? svietou.
1867
m. ats?stat?d?na paskiausis ?iuog?ns, vuo
1868
m. pras?diej? magt?ng? akuonuom?n?, puolit?n? ? suoc?l?n? puok?t?, katr? ?ieso vakar? pav?zdio veik? bova pritaik?tas vald?s strokt?ras, teis?n? sistema ? karioumen?.
Tokugavas ?iog?nats
pal?ka
Japuon?j?s imper?j?
.
Ta sost?priejos? imper?j? jiem?s v?kd?t? imper?l?sten? puolit?ka, pris?jongdama svet?mas ?em?s ?
1910
m. jau valdios? bovos?
Ri?ki? karal?st?
,
Taivana
, pos?
Sakalina
,
Kuoriej?
. Antant?s bloka, katram? bova Japuon?j?, pergal?
p?rmuojuo svieta vainuo
pad?d?na ?al?is itak?ngoma ? leida tuoliau v?kd?t?
ekspanciuon?st?n?
puolit?ka. 1931 m. ana uokuopava
Mand?i?r?j?
? sos?lauk?
Taut? S?jongas
pasmerk?ma. Ale veik? ?? anuos ??stuojos? Japuon?j?s imper?j? 1936 m. so
Nac?st?n? Vuok?t?j?
pas?ra?? Antikominterna pakta.
Ontruojuo svieta vainuo
Japuon?j? kuovuoj?
Berl?na-Ruomas-Tuok?j? A??is
?muot?. Japuon?j? kap?toliava t?kt?s
1945
m.
rogpj?t? 15
d., ma?ne nediel? pu
JAV atuom?niu buombu numet?ma ont anuos
. Pu vainas Japuon?j? ??l?ka okopouta Jongt?niu Valst?ju lig? 1952 m. 1946 m. so?aukto Terptaut?n? vainas Tuol?m?ju R?t? tr?bonuolo bova teisiam? Japuon?j?s imper?j?s l?der? o? vainas nos?kalt?mos. 1947 m. isigaliuoj? naujuoj? Japuon?j?s konstituc?j?, pal? katrou ?al?s ?r ??st?
pacif?st?n?
? ats?saka teis?s skelbt? vaina.
JAV karioumen?s baz?s ?alie ?r pal?k? lig? ?iuol?.
Japuon?j? ? sal? valst?b?, asont? pars?goldios pal?
Az?j?s
Ramiuoj? ond?n?na pakront?. ?? r?t? salas sop
Ramosis ond?n?ns
, a vakar?s -
Japuon?j?s
, p?it?s -
R?tu K?n?j?s
, ?iaurie -
Ochotska
j?ras. Terp
Hon?i?
?r
?ikoku
sal? is?terpos
Japuon?j?s v?d?n? j?ra
.
Japuon?j?s kolt?ra ?r ger? ??nuoma cielam sviet?. Japuon??kas kolt?ras substrats skvarmavuos? pakankam? izolioutuo terituor?juo. K?ta vertos, skvarmav?mousi d?dl? itaka padar? kuoriej?it??k?, k?n??k?, vieliau
vakar?it??k?
element?, ?? kuo o?g?m? tuok? japuonu kolt?ra, katra veizem dabart?ni?s ?ies?s.
Trad?c?n? Japuon?j?s men? -
ikebana
,
origami
,
ukijo-e
, liel?s, keram?ka, vaid?n?m? (
bunraku
, ?uokis,
kabuki
,
rakugo
,
no
), arbatos gier?ma ceremuon?j?, kuovuos men?
Budo
, arkitekt?ra, suod?,
kard?
). T?puog? Japuon?j? b?d?nga spec?f?nis jiedis (v?rtov?). ?? tradic?n? ukijo-e mena ? vakar?it??ka mena atsirada
manga
, vuo tuok? tekn?ka pad?rbts animac?nis f?lmos vad?nams
anime
, e?pl?t? cielam sviet?. Pav?zd? -
Pokemon
,
Dragon Ball Z
.
Glabna Japuon?j?s viera ?
?into?zmos
(?diev? taks“), paremts saul?s deiv?s
Amaterasu
?
gomtuos
koltu. Be sen? t?kiej?mu Japuon?juo anam itaka padar?
bud?zmos
?
konfuc?n?zmos
.
Onkst?viaus? ra?t?j?s ?alten? japuonu kalbuo pal?ka para??t? da
VIII o.
: dv? istuor?n? kning? (
Kod?iki
?
Nihon ?ioki
) ? puozej?s kninga
Manjo?i?
(万葉集). V?sas o?ra??tas
k?n??k?s ??nkl?s
. Onkst?vo Heian ?ieso k?p fuonuogramas bova sokorta transkripc?j?s s?stema
kana
(anou sodar
hiragana
?
katakana
). Seniaus? pruozas kninga japuonu kalbuo ?r laikuoma ?Pasaka aple bamboku k?rtiej?“ (IX aba X o.)
Japuon?j?s jiedis tor pana?omu so k?tuom R?t? Az?j?s v?rtov?m, ale ?r t?puog? d?dliu sk?rtomu. Tradic?nie japuon??kuo v?rtovie liuob vartuot? ma?? miesuos, bo onkstiau ?alie
g?vuol?nink?st?
nabova ??pl?tos, Edo ?ieso diel bud?zma itakas ma?ne nabova vartuojama. Japuon?j?s v?rtovie daug ?ov?is, k?t? jiedu ?? j?ras.
Japuon?j? ?r sosk?rst?ta i 47 ofic?lius adm?n?strac?nius v?inetus ?
prefekt?ras
. Anuos pab?davuotas d?dliu admin?strac?niu refuormu ?ieso XIX o. pab?nguo v?ituo daugiau k?p t?kstont? metu egz?stavosiu
?emiu
. Be an?, ?r neofic?l? adm?n?strac?n? v?inet? -
regijuon?
.
Etn?n? sodiet?s: ape 98,1%
japuon?
. D?dliaus?s etn?n?s ma?omas ?
kuoriej?it?
,
k?n?
,
vietnam?it?
,
ain?
? k?t?. Daba mizern? aug imigrac?j? ?? Art?m?ju R?tu ? P?itr?tiu Az?j?s. Genet??k? t?kt?s aple 4,8% japuonu ?r gr?na japuon??ka t?pa.
2019 m. miest?s g?ven api 92% pieteliu, v?r? 11 % ? Tok?jou. Daugoma pieteliu sos?telk? r?t?nie ?al?is dalie, katruo ?r ma?ne v?s? d?dliaus? miest?.
2018 m. Japuon?juo bova 792 miest?, 1945 m. - t?k 205.
?emiau o?ra??t? d?dliaus? miest? Japuon?juo.
Kr?vuo so
JAV
,
ES
?
K?n?j?
Japuon?j? ?r v?ina magt?ngiausiu svieta akuonuom?niu jieg?.
Japuon?j?s jena
?r tret? pal? d?doma
rezerv?n? valiota
pu
JAV duoler?
?
eura
. Japuon?j?s akuonuom?kuo d?dl? taikuomas inovac?jes ? prakt?kuo taikuom? muoksla prigav?m?. Japuon?j? tonkiaus? eksportou motuor?n?s transpuorta pr?muon?s, poslaid?ninkius ? automuob?liu dalis, vuo tonkiaus? importou ma??nas ? padargus,
??kast?ni kora
,
jiedi
, kemikalus ? medegas sava pat?is pramuon?. Japuon?j?s pruoduc?j? ?r ??nuoma cielam sviet?: kuompan?j?s
Nintendo
,
Toyota
,
Canon
,
Sony
,
Honda
,
Hitachi
,
Nissan
,
Panasonic
? k?tas.