|
Lietuvos kariuomen?s tragedija
Dimisijos pulkininkas leitenantas Antanas NAVAITIS
Art?jant Lietuvos kariuomen?s 90-osioms metin?ms, a?, buv?s prie?kario Lietuvos karininkas, noriu pasveikinti Lietuvos karius, palink?ti i?tikimai saugoti ir ginti Lietuvos nepriklausomyb?. Ta proga nor??iau pasidalinti mintimis apie lietuvi?k? kariuomen?, nes mane ?okiruoja labai pana??s pirmutinio ir dabartinio Kra?to apsaugos ministr? pasisakymai kariuomen?s klausimu.
1918 m. lapkri?io 14 dien? Lietuvos ministr? kabineto pos?dyje svarstant kariuomen?s klausim? tuometinis ministras prof. A. Voldemaras parei?k?: ?Karo mes su niekuo nevedame ir n? vienas m?s? kaimyn? ? vokie?i?, lenk?, ukrainie?i?, rus?, latvi? ? neturi pamat? ant m?s? u?puldin?ti. Taigi dideli? sp?k? rube?iams serg?ti nereik?s“.
2008 m. rugs?jo 16 dien? Lietuvos Seime svarstant kariuomen?s klausim?, Kra?to apsaugos ministras Juozas Olekas parei?k?, kad Lietuva gali jaustis kaip niekada saugi, tod?l nuo rugs?jo 15 dienos sustabdomas privalomas ?aukimas ? kariuomen? ? Lietuv? gins samdomi profesional?s kariai. Matyt, ka?kam labai svarbu, kad Baltijos valstybi? forpostas ? Lietuva ? tur?t? kuo ma?iau kari?kai paruo?t? ?moni? ir Rusijai okupavus Lietuv? neprasid?t? partizaninis karas, vadovaujamas apmokyt? kari?ki?.
I? kur toks optimizmas?! Nejaugi ministrui tok? optimizm? sukelia rugpj??io prad?ioje ? kai kuriuos dalinius pasi?stas samdyt? profesionali? kari? b?rys i? 14 vyr? ir septyni? moter?. Baigiantis metams numatoma dar pasamdyti daugiau kaip 270 profesional? (?Lietuvos rytas“, 2008 08 02). Turb?t, ministro manymu, tai yra tokia ?j?ga“, su kuria tur?s skaitytis bet koks agresorius.
Man atrodo, kad vyksta ka?kas pana?aus ? tai, kas atsitiko 1940 metais. Ir tada, ir dabar Rusijos penktoji kolona Lietuvoje pasiek? dideli? laim?jim?. 1939 m. ruden? prasid?jusi Lietuvos kariuomen?s vadovyb?s kriz? savo apog?j? pasiek? 1940 m. sausyje, kai kariuomen?s vadas brigados generolas S.?Ra?tikis buvo paleistas trims m?nesiams sveikatai taisyti atostog?, o jo vieton 1940 01 22 paskirtas ministro pirmininko A.?Merkio proteguojamas divizijos generolas Vincas Vitkauskas. Po trij? m?nesi? i?leidus ? atsarg? S.?Ra?tik?, 1940 04 21 kariuomen?s vadu patvirtintas V.?Vitkauskas.
V.?Vitkauskui galutinai ?sitvirtinus kariuomen?s vado poste Soviet? S?junga prad?jo reik?ti Lietuvai absurdi?kas pretenzijas d?l neva m?s? saugumo grobiam? raudonarmie?i?. D?l t? pretenzij? ?vyko Valstyb?s gynimo tarybos pos?dis, kuriame buvo nutarta gintis, jei rusai pult?.
Apie pos?d? buv?s kariuomen?s ?kio inspektorius pulkininkas leitenantas? V.??liogeris? ra??: ?1940 m. gegu??s prad?ioje Valstyb?s gynimo taryba, Prezidentui pirmininkaujant, padar? nutarim?, kad jei reik?s, tai ginklu prie?intis Soviet? S?jungai. Tarp gegu??s prad?ios ir bir?elio 14 d. buvo apie penkios savait?s laiko. Buvo galima ir neoficialiai sustiprinti ? bent pusiau sumobilizuoti kariuomen? ar ?aukiant pratimams atsargini?, ar kitaip po manevr? priedanga. Buvo galima ir kariuomen?, ir ?audmen? atsargas i?d?styti gynimosi planuose numatytuose rajonuose ir kt.? (...) Man atrodo, kad tuomet kokia tai ?velnio ranka“ visk? tvark? ir nieko apart tu??i? pasiplep?jim? nebuvo daroma. A? pats tuomet tarnavau Kra?to apsaugos ministerijos Tiekimo valdybos auk?tame poste, tai ?inau, kad nebuvo duodama joki? ?sakym? bei nurodym? d?l pasirengimo gintis. Tuomet steb?jom?s, kas ?ia per velniava ? ar i?davimas, ar ner?pestingumas? (...) Vieton ruo?tis gynimuisi, kiek atmenu, apie 2 savaites prie? ultimatum? kar. dali? sunki?j? kulkosvaid?i? ir prie?tankini? pab?kl? kuopos dviem e?elonais buvo i?si?stos toli nuo dali? ? poligon? atlikti ?audymo pratimus. Tai ?iandien? atrodo lyg sabota?as ? dali? s?moningas kovos paj?gumo suma?inimas“ (?Karys“, 1973 m.? Nr. 10, p. 373).
Komunistin?s ?valgybos agentas V.?Vitkauskas, kaip kariuomen?s vadas, dalyvaudamas tame Valstyb?s gynimo tarybos pos?dyje gal jau ?inojo ar bent nujaut?, kas Lietuvos laukia, tod?l savo prisiminimuose ra??: ?Gyvenimi?kas patyrimas man sakyte sak?, kad reikia laikytis labai grie?tos konspiracijos. Ma?iausias neatsargumas ar kiek ankstyvas veiksmas gali atskleisti prie?ams ir niekais paversti visus gerus sumanymus ir i?tisais de?imtme?iais puosel?tas mano viltis. Tos konspiracijos a? labai grie?tai laikiausi. Laukiau tinkamo momento, kai u?tikrintai galima bus parblok?ti prie??“. (V. Vitkauskas. Ra?tai, p. 94).
Dabar suprantama, kod?l V.?Vitkauskas apie t? pos?d? tyl?jo, jo nutarim? nevykd? ir nedav? joki? nurodym?, o apie ?vykdyt? sabota?? ? Lietuvos kariuomen?s kovinio paj?gumo susilpninim? ai?kino: ?Tur?damas galvoje toki? publik?, (Lietuvos vyriausyb? ? A. N.), kuri hitlerinei Vokietijai ?sakius, kiekvienu momentu gal?jo griebtis net ginkluot? provokacij? prie? Taryb? S?jung?, ?sakiau pagal ankstesni? met? tvark? pasi?sti ? ?vairius poligonus ?audymo pratyboms daugumos pulk? sunki?j? kulkosvaid?i?, prie?tankini? pab?kl? ir minosvaid?i? dalinius. Tai tam tikra dalimi gal?jo apdrausti nuo nusikaltim? avanti?r?“ (ten pat, p. 95).
Kada divizijos generolas V.?Vitkauskas buvo u?verbuotas komunistin?s ?valgybos agentu, sunku pasakyti. Tai gal?jo atsitikti 1933 12 18-1934 01 06 jam sve?iuojantis Maskvoje arba 1934 metais, kai jis lank?si Leningrade ir Maskvoje. A? manau, kad 1918 metais 9-os rus? armijos 5 pulko kareivi? komiteto tarybos narys vir?ila Vitkauskas buvo specialiai pasi?stas ? Lietuv? u?sikonspiruoti ir laukti tinkamo momento, kada Lietuvos nepriklausomyb? ?galima bus parblok?ti u?tikrintai“.
Divizijos generolo Vitkausko paskyrimas kariuomen?s vadu buvo didelis komunistin?s ?valgybos laim?jimas. Lietuvai tai buvo tikra tragedija, o jos kariuomenei ? dviguba tragedija. Pirma, kariuomenei, skirtai ir pasirengusiai ginti tautos laisv? ir nepriklausomyb?, d?l i?daviki?k? kariuomen?s vado veiksm? neteko net prad?ti vykdyti pagrindinio savo tikslo ? ginti tautos laisv? ir nepriklausomyb?, ? o? pagal jo nurodym? teko okupantus ramiai sutikti.
Antroji tragedija ? tai Lietuvos kariuomen?s sunaikinimas. Ji buvo naikinama palaipsniui, su komunistiniu cinizmu tvirtinant, kad tai daroma jos naudai. Tas naikinimas prasid?jo nuo pirm?j? okupacijos dien? ir t?s?si iki karo prad?ios ir net jam prasid?jus. Lietuvos kariuomen?s karininkai ir kareiviai buvo are?tuojami, kankinami, i?ve?ami ? Sibir? katorgos darbams arba su?audomi vietoje.
Dabar i?leistuose enciklopedijos tomuose ?Lietuvos karininkai 1918-1953“ ir mano surinktais apytikriais daviniais, kari?ki?, kuri? pavard?s prasid?jo raid?mis T-?, vienaip ar kitaip nukent?jusi? nuo komunistinio teroro, yra 1693. I? j? vienuolika generol?, trylika atsargos generol?. Kita dalis karinink? ?uvo karo prad?ioje, sukilimo metu, savisaugos daliniuose, buvo nu?udyti strib? arba sovietini? kareivi?, ?uvo vadovaudami partizan? daliniams.?????????????????
I? 1489 suimt? karinink? dalis buvo nukankinta, su?audyta, bet daugiausia ?uvo lageriuose, i?kankinti sunkaus darbo, bado ir antisanitarini? gyvenimo s?lyg?. ? t?vyn? gr??o ma?esn? pus? suimt?j?. Daliai gr??usi?j? lietuvi? tautos budeliai Antanas Snie?kus? ir Justas Paleckis neleido gyventi Lietuvoje. Jie apsigyveno Kaliningrado srityje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje arba gr??o ? savo tremties vietas.
ⓒ 2008 ?XXI am?ius“
|